E ata qė nuk besuan thanė: "Nuk do tė na vijė neve kijameti!" Thuaj: "Po, pasha Zotin tim qė e di tė fshehtėn, patjetėr do t'ju vijė ai juve. Atij nuk mund t'i fshihet as nė qiej e as nė tokė sendi sa grimca, e as mė i vogėl, e as mė i madh, vetėm se janė tė regjistruar nė librin e qartė". (Kuran, 34:3)
E nėse pas tė kėqijave qė e goditėn Ne i japim tė mira nga ana Jonė, ai me kėmbėngulje do tė thotė: "Kėtė e kam arritur vet (kėtė do ta kem gjithnjė), e nuk mendoj se do tė bėhet kijameti, po, edhe nėse do tė kthehem te Zoti im, unė te Ai do ta kem edhe mė mirė!" Ne patjetėr do t'i njoftojmė ata qė nuk besuan pėr atė qė punuan dhe do t'u japim tė pėrjetojnė dėnim tė rėndė. (Kuran, 41:50)
Nė gjithė historinė e njerėzimit nuk mund tė gjendet libri tjetėr, burimi tjetėr siē ėshtė Kurani, nė tė cilin, pėrveē tjerave, flitet nė mėnyrė tė hollėsishme dhe korrektėsi absolute mbi fillimin dhe fundin e kozmosit.
Kėrkoni tė gjitha burimet nė botė nga periudha para zbulimit tė fakteve shkencore pėr kėtė ēėshtje. Do tė konstatohet jashtėzakonshmėria e Kuranit si pėr pyetje tė tjera ashtu edhe pėr kėtė. Bile, jo qė vetėm nuk ka burim qė njėkohėsisht tregon pėr fillimin dhe fundin e universit, por nuk ka burime qė bile njėrėn nga kėto ndodhi ta shpjegojė mė mirė se nė Kuran. Kurani ka thėnė qė do tė paraqes prova. Ja Libri i Zotit, ja prova! Dhe ate nė kontekstin e pyetjeve aq tė rėndėsishme siē janė fillimi dhe fundi i kozmosit. Vallė, a nuk ėshtė kjo provė e mjaftueshme pėr ata tė cilėt janė tė sinqertė nė kėrkimin e provave?
Kur, i robėruar nė kohėn nė tė cilėn jeton, njeriu nga perspektiva e tij shikon kozmosin, mund tė mendoj qė ēdo gjė qė shikon ka strukturė statike dhe tė pandryshueshme. Tė thuash qė do tė vijė fundi i botės dhe i tėrė kozmosit ka qenė pohim i jashtėzakonshėm nė kohėn kur ka jetuar i Dėrguari. Njerėzit e asaj kohe, tė cilėt nuk kanė ditur qė Toka ėshtė trup qė lėviz nėpėr kozmos, nuk kanė besuar qė do tė vijė fundi i Tokės, e cila nėn kėmbėt e tyre dukej tepėr e sigurt, kėshtu qė kanė kundėrshtuar kėtė pohim. Aq mė tepėr, tu thuash qė, krahas Tokės, do tė zhduket edhe i tėrė kozmosi, do ti duket qesharake dikujt qė nuk beson nė Librin e Allahut, atij qė nuk mund ta kuptojė qė Allahu ėshtė nė gjendje ta bėjė atė.
Dy ajete qė i kemi cituar nė fillim, flasin pėr kundėrshtimin nė kohėn e tė Dėrguarit ndaj fjalėve qė do ti vijė fundi Tokės dhe Gjithėsisė.
Me rritjen e njohurive rreth kozmosit, sot, pa dyshimin mė tė vogėl mbi vėrtetėsinė e saj, pranohet pretendimi i Kuranit mbi fundin e kozmosit dhe tė Tokės. Askush tanimė nuk mund tė pohojė qė nuk do tė vijė Fundi i Botės. Nėse asgjė tjetėr, ėshtė mė se e sigurt qė Fundi i Botės do tė ndodh kur Dielli tė harxhojė energjinė e vet. Ėshtė mė se e sigurt qė do tė vijė edhe fundi i kozmosit. Mirėpo, ėshtė diskutabile mėnyra e fundit tė tij.
Ligjet e zbuluara tė termodinamikės vėrtetojnė faktin qė gjithėsia ka jetėgjatėsinė e vet, respektivisht qė do tė ndodhė kiameti. Duke u thirrur nė Ligjin e dytė tė termodinamikės, fizikani gjerman Herman Von Helmholtz nė vitin 1856 ka vėrtetuar qė kozmosin e pret vdekja. E thėnė nė mėnyrėn mė tė thjeshtė, Ligji i dytė i termodinamikės tregon qė temperatura lėviz prej nxehtėsisė kah ftohtėsia. Ky proces ndodh rreth nesh pandėrprerė, p.sh. derisa e lėmė ēajin tė ftohet etj. Helmholtz ka siguruar punimet e Rudolf Clausius-it dhe Lord Kelvinit mbi entropinė madhėsi termodinamike mjaft e rėndėsishme, e cila mat degradimin e energjisė sė brendshme tė sistemit nė kuptim qė kjo energji nuk do tė mund tė shfrytėzohet mė pėr ndonjė punė tė dobishme.
Entropia e tėrėsishme nė gjithėsi ėshtė nė rritje tė vazhdueshme. Kėtė mund ta shohim nė shembullin e Diellit, i cili e ngroh planetin tonė. Ngrohtėsia e Diellit rrjedh kah ftohtėsia e kozmosit dhe ky proces nuk mund tė zhvillohet nė drejtimin e kundėrt.
LIGJET TERMODINAMIKE NGA ASPEKTI I FESĖ DHE FILOZOFISĖ
A do tė zgjasė pėrjetėsisht ky proces? Pėrgjigja ėshtė jo. Kur temperatura bėhet e vlerės konstante, paraqitet gjendja statike e cila quhet baraspesha termodinamike. Rrjedhja e nxehtėsisė sė Diellit dhe e njė varg yjesh tė tjera mund tė zgjas me miliarda vite, por ajo energji nuk ėshtė e pafundme. Pas njė kohe tė caktuar, nė kuptim tė ligjeve termodinamike, domosdoshmėrish do tė vije deri tek ndalja e lėvizjes nė gjithėsi. Kėtu duhet tė pėrmendet fakti qė sa mė e madhe tė jetė entropia, aq mė pak sistemi ėshtė nė gjendje pėr punė. Entropia mund tė konsiderohet edhe si matėse e ērregullimit tė sistemit: sa mė e madhe ėshtė entropia, aq mė i madh ėshtė ērregullimi. Nėse gjithėsia shikohet si sistem i mbyllur, atėherė entropia e tij rritet dhe energjia zvogėlohet, pėrkatėsisht aftėsia pėr kryerjen e punės. Kėto ligje na shpijnė nė dy fakte:
1. ekzistimin e fillimit tė kozmosit dhe
2. ekzistimin e fundit tė kozmosit.
Tė gjitha fetė monoteiste gjatė gjithė kohės sė historisė sė njerėzimit kanė pėrfaqėsuar kėto dy pohime. Duke i mbrojtur kėto dy pohime, Kurani jep informata tė mahnitshme mbi fillimin e kozmosit, si dhe pėr fundin e tij.
Materialistėt, tė cilėt nė materie shohin hyjninė e tyre, pėrfaqėsojnė mendimin qė materia nuk ka fillimin e vet dhe qė ėshtė e pashkatėrrueshme, respektivisht qė nuk ka fillimin e vet dhe qė ekzistimi i saj ėshtė i pėrhershėm. Kanė mohuar, pra, fillimin, i cili shpien kah ideja e krijimit, e gjithashtu edhe Fundin e Botės, si shpjegimin e fesė pėr fundin e materies. (Nė dy ajete tė cituara mė lartė janė tė dukshme mohimet nė kohėn e tė Dėrguarit, Muhammedit a.s.) Kur me zhvillimin e astrofizikės, ėshtė konstatuar qė materia, respektivisht kozmosi ka fillimin dhe fundin kohor, kishte ateistė qė idetė e tyre materialiste u pėrpoqėn ti pėrshtatin kėtij fakti shkencor, por mbetet e regjistruar qė para konstatimit shkencor tė faktit tė fillimit dhe fundit tė kozmosit, ateistėt kategorikisht kanė mohuar kėtė pohim. Pėrsėri, pėrkundėr tė gjitha njohurive qė deri mė sot ka ardhur shkenca, shumė ateistė ende pėrpiqen tė mohojnė fillimin dhe fundin kohor tė kozmosit. Ligjet termodinamike vėrtetojnė pohimin e feve monoteiste qė kozmosi ėshtė vepėr e Krijuesit, qė ekziston fillimi dhe fundi i kozmosit, e nė analogji me kėtė, mohon qėndrimet dhe pohimet e kundėrta. Sikur kozmosi tė ekzistonte pėrherė, atėherė sipas ligjeve tė termodinamikės, nė kohėn e pakufizuar do tė ndaleshin tė gjitha lėvizjet nė kozmos. Ekzistimi i lėvizjes nė kozmos ėshtė provė qė kozmosi nuk ka ekzistuar pėrherė, qė d.m.th. ai ka fillimin e vet. E pasiqė ekziston lėvizja nė kozmos dhe kozmosi ka fillimin e vet, atėherė nė mos pėr diēka tjetėr, Fundi i botės do tė duhej tė ndodhte pėr shkak tė ligjeve termodinamike.