| Albania.123.st
|
Mirė se vini nė forumin "www.Albania.123.st". Ju dėshirojm argėtim tė kėndshėm, kaloni sa mė mirė nė mesin tonė. |
|
| Japonia | |
| | Autori | Mesazh |
---|
Leonita Administrator
Numri i postimeve : 2988 Location : United Kingdom Registration date : 30/03/2008
| Titulli: Japonia 6/2/2009, 01:06 | |
| Japonia Japonia (japonisht: Nihon ose Nippon, zyrtarisht 日本国 Nippon-koku ose Nihon-koku) ėshtė njė shtet ishullor nė Azinė lindore. Ndodhet nė Oqeanin paqėsor, shtrihet nė lindje tė Detit tė Japonisė, Republikės Popullore tė Kinės, Koresė veriore, Koresė jugore dhe Rusisė, nga Deti Okhotsk nė veri tek Deti i Kinės Lindore dhe Taivani nė jug. Shkronjat japoneze (kanji) qė e pėrbėjnė Emrin e Japonisė nėnkuptojnė "shteti i origjinės sė diellit", qė ėshtė arsyeja pse Japonisė shpesh identifikohet si "Toka e Lindjes sė Diellit".
Japonia pėrbėhet prej mė se 3,000 ishuj[1] qė e bėjnė atė arkipelag. Ishujt mė tė mėdhenj janė Honshū, Hokkaidō, Kyūshū dhe Shikoku qė sė bashku pėrbėjnė 97% tė sipėrfaqes tokėsore tė Japonisė. Shumica e ishujve janė malorė dhe vullkanikė; pėr shembull, pika mė e lartė e Japonisė, Mali Fuxhi, ėshtė vullkan. Japonia renditet e 10-ta nė botė sipas numrit tė popullsisė, me rreth 128 milion banorė. Zona Tokyo i Madh, e cila pėrfshin kryeqytetin de facto Tokyo dhe disa prefektura pėrreth, ėshtė zona mė e madhe metropolitane nė botė, me mbi 30 milion banorė.
| |
| | | Leonita Administrator
Numri i postimeve : 2988 Location : United Kingdom Registration date : 30/03/2008
| Titulli: Gjeografia e Japonisė 6/2/2009, 01:07 | |
| Gjeografia e Japonisė
Japonia ėshtė njė shtet i pėrbėrė prej mbi tre mijė ishuj, tė cilėt shtrihen pėrgjatė bregdetit tė Oqeanit Paqėsor tė Azisė. Ishujt kryesorė, nga veriu nė jug, janė Hokkaidō (Hokaido), Honshū (ishulli kryesor), Shikoku dhe Kyūshū (Kjushu). Ishujt Ryukyu, pėrfshirė Okinawa, janė njė zinxhir ishujsh nė jug tė Kyushū. Sė bashku ato shpesh njihen si Arkipelagu Japonez.
Rreth 70% deri 80% e vendit ėshtė e mbuluar me pyje, male, dhe ėshtė e papėrshtatshme pėr pėrdorim agrikulturor, industrial, ose rezidencial. Kjo pėr shkak tė relievit kryesisht tė pjerrėt, klimės dhe rrezikut tė rrėshirave qė shkaktohen nga tėrmetet, tokės sė butė dhe shiut tė ashpėr. Kjo ka shkaktuar njė dendėsi tė madhe nė zonat e banueshme qė janė kryesisht zonat bregdetare. Japonia ėshtė njė nga mė dendėsisht tė banuara nė botė.
Vendndodhja e saj nė Unazėn Pacifike tė Zjarrit, nė takim tė tri pllakave tektonike, i jep Japonisė dridhje tė intensitetit tė ulėt tė herpasharshme dhe aktivitet vullkanink relativisht tė shpeshtė. Tėrmete shkatėrruese qė shpesh rezultojnė me cunami, rastisen disa herė ēdo shekull. Tėrmetet kryesore tė fundit janė Tėrmeti 2004 Chūetsu dhe Tėrmeti i madh i Hanshin mė 1995. Burimet e ngrohta janė tė shpeshta dhe janė zhvilluar si pushimore.
Klima e Japonisė ėshtė kryesisht e qėndrueshme, por dallon majft nga veriu nė jug.
| |
| | | Leonita Administrator
Numri i postimeve : 2988 Location : United Kingdom Registration date : 30/03/2008
| Titulli: Re: Japonia 6/2/2009, 01:09 | |
| Faktorėt gjeografikė tė Japonisė e ndajnė atė nė gjatė zona klimatike:
- Hokkaidō: Zona mė veriore ka klimė tė qėndrueshme me dimra tė gjatė dhe tė ftohtė dhe vera tė freskėta.
- Deti i Japonisė: Nė bregdetin perėndimor tė Honshū, era veriperėndimore gjatė dimrit sjell rreshje tė mėdha dėbore. Gjatė verės, ky regjion ėshtė mė i freskėt se zona Pacifike, megjithėse nganjėherė pėrjeton temperatura tejet tė larta, pėr shkak tė fenomenit tė njohur si era foehn.
- Rrafshnalta Qendrore: Njė klimė tipike kontinentale, me dallime tė mėdha klimatike mes verės dhe dimrit, dhe mes ditės e natės.
- Deti i Brendshėm Seto: Malet e regjioneve Chūgoku dhe Shikoku e mbrojnė regjionin nga erėrat sezonale, duke sjellė klimė tė butė gjatė vitit.
- Oqeani Paqėsor: Bregdeti lindor pėrjeton dimra tė ftohtė me pak dėborė dhe vera tė nxehta dhe tė lagėshta pėr shkak tė erės juglindore sezonale.
- Ishujt Ryukyu: Ishujt Ryukyu kanė klimė subtropikale, me dimra tė ngrohtė dhe vera tė nxehta.
- Temperatura mė e lartė e shėnuar ndonjėhrė nė Japoni ėshtė 40.9 gradė Celzius mė 16 Gusht, 2007.
| |
| | | Leonita Administrator
Numri i postimeve : 2988 Location : United Kingdom Registration date : 30/03/2008
| Titulli: Historia e Japonisė 6/2/2009, 01:10 | |
| Historia e Japonisė
Koha Paleolithike
koha paleolithike japoneze (japonisht 旧石器時代, kyū-sekki-jidai) mbulon njė periudhė duke filluar diku rreth 100,000 deri 30,000 vjet para erės sonė, kur janė gjetur veglat e para tė hekurit, tė cilat mendohet qė datojnė diku rreth 12,000 vjet para erės sonė, nė fund tė kohės sė akullnajave dhe korrespondojnė me fillimin e Kohės Mesolithike (japonisht Jōmon). Njė datė fillimi prej rreth 35,000 vjet Par.K. pranohet mė gjerėsisht[2]. Arkipelagu Japonez unda nga kontinenti pas periudhės sė akullnajava, diku rreth 11,000 Par.K. . Pas zbulimit tė njė gėnjeshtere pėr historinė paleolithike tė Japonisė nga njė kėrkues amator, shumė venda ku janė gjetur mbetje tė kėsaj kohe kanė kaluar ri-investigim tė hollėsishėm.
| |
| | | Leonita Administrator
Numri i postimeve : 2988 Location : United Kingdom Registration date : 30/03/2008
| Titulli: Periudha Jōmon 6/2/2009, 01:11 | |
| Periudha Jōmon
Periudha Jōmon-e apo Mesolithike zgjati prej vitit 14,000 par.K. deri mė 300 par.K. . Shenjat e para tė qytetėrimit dhe modelet stabile tė jetesės u paraqitėn rreth 14,000 vjet par.K me kulturėn Jōmon. Thurja ishte ende e panjohur dhe rrobat bėheshin me lėkurė kafshe. Populli Jōmon filloi tė krijonte enė prej dheut, duke i dekoruar ato me modele tė bėra nga balta e lagėt, copat e drurit etj. duke formuar korda (Jōmon do tė thotė "modele tė kordave").
Disa nga shembujt mė tė vjetėr tė qeramikės nė botė mund tė gjinden nė Japoni, duke u bazuar nga pėrcaktimi i vjetėrsisė me anė tė Karbonit, sė bashku me thika, krehėr tė bėrė nga gėzhoja etj. dhe sende tė tjera qė datojnė nga Mileniumi i 11tė par.K.[3].Megjithėse data specifike nuk dihet saktėsisht. Figura tė baltės gjithashtu ishin gėrmuar. Kėto sende shtėpiake sugjerojnė se ka pasur rrugė tregtie me vendet aq larg sa Okinawa. Analiza ta ADNsė sugjerojnė se populli Ainu, njė popull vendas qė ka jetuar nė Hokkaidō dhe nė pjesėn veriore tė Honshū janė pasardhės tė Jōmon-ėve dhe ksi rezultat janė pasardhėsit e popullit tė parė nė Japoni.
| |
| | | Leonita Administrator
Numri i postimeve : 2988 Location : United Kingdom Registration date : 30/03/2008
| Titulli: Periudha Yayoi 6/2/2009, 01:12 | |
| Periudha Yayoi
Periudha Yayoi (japonisht 弥生時代 ) zgjati prej rreth 400 ose 300 vjet par.K. deri 250 vjet pas.K.. Emrin e ka marrė nga qyteza Yayoi, njė vend nė Tokyo ku hetimet arkeologjike zbuluan gjurmėt e para tė kėsaj periudhe.
Fillimi i periudhės Yayoi shėnoi influksin e praktikave tė reja si thurja, kultivimi i orizit, produkte tė hekurit dhe bronzit tė sjellura nga Korea ose China. [4] Pėr shembull disa kėrkime shkencore tregojnė se kultivimi i Orizit tė lagur nisi diku rreth 8000 vjet par.K nė Delt%n e Lumit Yangtze dhe u pėrhap nėpėr japoni rreth 1000 vjet par.K.[5].
Japonia sė pari u paraqit nė burime tė shkruara 57 vjet pas.K. me kėto shėnime nė librin Kinez Hani i Mėvonshėm: Matanė oqeanit nga Luoyang janė populli i quajtur Wa. Tė pėrbėrė nga mė shumė se njėqin klane, ata vijnė herė pas here the japin haraēin. Libri Wei i shkruar nė shekullin e 3tė veēon se vendi ishte bashkim i rreth 30 klaneve ose shteteve tė vogla dhe sundohej nga njė mbretėreshė shamane e quajtur Himiko nga Yamataikoku.
| |
| | | Leonita Administrator
Numri i postimeve : 2988 Location : United Kingdom Registration date : 30/03/2008
| Titulli: Periudha Antike 6/2/2009, 01:13 | |
| Periudha Antike
Yamato quhej forca kryesore nė Japoni nga mesjeta deri nė vitin 710. Periudha Kofun (shekulli i 3tė shekulli i 6tė), karakterizohet si njė periudhė kur janė krijuar shumė statuja tė njohura si tumuli e qė kishin formėn e vrimės sė ēelėsit. Nė fillim tė periudhės Asuka (nga shekulli i 6tė 710), kryeqyteti u zhvendos nė Asuka, pjesa mė jugore e Nara Basin. Dallimi kryesor midis periudhės Yayoi dhe Kofun-Asuka ėshtė zhvillimi nga njė kulturė fshatare dhe agrokulturore tek njė kulturė mė ushtarake nga Kina nėpėrmes Koreas. Kjo u zėvendėsua nga Dinastia Tang dhe ndikimi kinez gjatė periudhės Nara e cila prezantoi qeverisje tė cantralizuar dhe imperiale, zhvillime nė fe nė vend tė ushtrisė gjatė periudhės Kofun-Asuka. | |
| | | Sponsored content
| Titulli: Re: Japonia | |
| |
| | | | Japonia | |
|
Similar topics | |
|
Similar topics | |
| |
| Drejtat e ktij Forumit: | Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
| |
| |
| |
|