Vampirizmi
Vampirizmi ėshtė njė sėmundje e rrallė organike dhe fiziologjike. Fjala ėshtė pėr njė sėmundje qė nė gjuhėn e mejksisė quhet porfiria apo nė anglisht PORPHYRIA.
Porfiria ėshtė njė ērregullim organik, ku tek i sėmuri, mė tepėr se sa qė ėshtė normalja, organizmi prodhon njė substancė kimike tė quajtur porfirin (porphyrin).
Kjo substancė organizmit tė njeriut i shėrben pėr krijimin dhe ripėrtėritjen e hemoglobinės, qė ėshtė pjesė e rruazave tė kuqe tė gjakut dhe shėrben pėr bartjen dhe shndėrrimin e oksigjenit nė gjak.
E gjithė teprica e porfirinit nė gjak, largohet nga trupi pėrmes urinės. Kur organizmi i njeriut tajit mė tepėr porfirinė, siē ndodh nė rastin e kėsaj sėmundje, atėherė nė gjak mbetet shumė pak hemoglobinė pėr mirėmbajtjen e shėndetit.
Porfiria si sėmundje, kryesisht sulmon sistemin e pėrgjithshėm nervor dhe lėkurėn. Kur ndikon nė sistemin nervor, shkakton dhembje tė mėdha nė gjoks, shtangim tė muskujve, dobėsim dhe paaftėsi motorike, shpesh shfaqen halucinacione, urina ka ngjyrė vjollce, i sėmuri ėshtė i deprimuar me elemente tė theksuara paranoje dhe aneksioziteti. Nė anėn tjetėr, simptomat e kėsaj sėmundje si shprehje nė lėkurė paraqiten pėrmes kruarjes sė madhe, paraqiten i thatat nė lėkurė, i sėmuri ndjen alergji ndaj diellit, etj.
Ku ėshtė lidhja e kėsaj sėmundje me vampirizmin?
Mjkėsia njeh shum lloje tė kėsaj sėmundjeje, njėra prej tyre ėshtė e ashtuquajtura: CongenitalErythropoietic Porphyria (CEP), e cila, gjenetikisht konsiderohet trashėguese, ndėrsa pėr mjekėsinė e sotme bashkėkohore, si njė sėmundje e pasherueshme.
Tė gjithė ata persona qė vuajnė nga kjo sėmundje janė alergjikė. Kjo alergji posaēėrisht ėshtė e theksuar ndaj rrezeve tė diellit, prandaj, njerėzit qė vuajnė nga kjo alergji nuk guxojnė tė dalin dhe tė ekspozohen ditėn, por lėvizin vetėm natėn. Nė tė shumtėn e rasteve, tė sėmurėt nga kjo sėmundje kanė ten tejet tė bardhė tė lekurės, gjė qė vetvetiu na aludon te vampirėt.
Simptomet e kėsaj sėmundjeje, po ashtu ndikojnė nė eshtra dhe dhėmbė, andaj, te kėta shpesh paraqitet edhe deformimi i dhėmbėve. Me kohė iu bien edhe flokėt dhe bėhen tullacė, ndėrsa qimet fillojnė tiu dalin nė ato pjesė tė trupit ku ato nuk janė tė zakonshme.
Gjithashtu vuajnė nga anemia kronike, andaj gjithnjė kanė nevojė pėr konsumimin e gjakut tė freskėt pėrmes infuzioneve ose edhe, pėrmes rrugės orale (me gojė).
Sipas medicinės sė sotme bashkėkohore, kjo sėmundje ėshtė tejet e rrallė nė botė. Nė historikun e saj tė gjithėmbarshėm, janė evidentuar gjithsejt 130 raste tė kėtilla.
Nėse i marrim pėr bazė tė gjitha kėto simptoma tė kėsaj sėmundjeje, si, ta zėmė: rėnien e flokėve dhe pigmenteve tjera dhe mbirja e qimeve nė vendet e pazakonshme tė pjesėve tė ndryshme trupit, teni i bardhė i lėkurės qė shprehet nė fytyrė, ndryshimi i strukturės sė indit ashtėror qė shprehet edhe pėrmes deformimit tė dhėmbėve, pėr shkak tė alergjisė nga rrezet e diellit, mosdalja gjatė ditės, por vetėm natėn, si dhe nevoja permanente e marrjes dhe konsumimit tė gjakut tė freskėt, kanė ndikuar qė nga mosdija, njerėzit gjatė historisė, kėta tė sėmurė i kanė konsideruar si VAMPIRĖ.
Ndoshta mu kjo injorancė kolektive, ka ndikuar qė nė shumė vende dhe popuj tė ndryshėm, tė qarkullojnė gjithė ato mite pėr ekzistimin e vampirėve, apo lugetėrve, qė zgjohen nga varri natėn kur ėshtė hėna e plotė dhe ushqehen pėrmes kafshimit dhe thithjes sė gjakut tė freskėt tė njerėzit e shėndoshė!