| Albania.123.st
|
Mirė se vini nė forumin "www.Albania.123.st". Ju dėshirojm argėtim tė kėndshėm, kaloni sa mė mirė nė mesin tonė. |
|
| Riza Braholli | |
| | Autori | Mesazh |
---|
TheBest Moderator
Numri i postimeve : 4519 Age : 36 Location : Deutschland Job/hobbies : Fraer Humor : Filmat qesharake Registration date : 13/11/2007
| Titulli: Riza Braholli 17/9/2010, 14:00 | |
| Kuadrat iluzor
Le sytė mbi pasqyrė dhe ike; drita vraponte pas teje e ngushtohej e ngushtohej pareshtur nė njė kuadrat iluzor tė frymuar nga sytė; tė vetmet mundėsi nga mundem tė vėshtroj botėn.
E braktisura
Marroset era mbi njė grusht eshtrash, degėz e thatė kėputur are.
Gishtngathėt, ēepkat mjekėr bari e shtretėr gurėsh kėrkon kokrra are, sikur copėza dielli pėr djalin.
Pas kokrrės, lėvorja mėnjanė kapotė e grisur ushtari. Korba unė
djali
! Nėn zė si kėngė, si vaj: "Kush ta shtron dyshekun? Kush ta hedh jorganin?"
Merr kokrrat, shan erėn, i mbledh nė gji peshtamalli.
Djali harruar ka udhėn, ka kohė
Shtator 2003
Kalvar
Del nė shkallė e pret me sy nė erė, Hėnėtretur nėna nėpėr thekė Dhe pėrgjon kalldrėmin si qeth era Mjegullėn tek dridhet e bėn shtjellė.
Nė sirtar tė raftit fsheh njė mollė, Nė sepet tė vjetėr ruan njė dardhė, Pastaj sysh i zbret njė re e hollė Atė re ta vesh fustan tė bardhė.
Gishtat I lėviz e kreh nė mjegull, Sikur flokut kurmit t'i marrė erė, "Eh!", pastaj ofshan e lotėshterur I palos kalldrėmit sytė e mjerė.
Ēfar' tė nxi e ēfar' t'i katranos, Semafori shpinėn po ma djeg, Ky kalvar me dhimbje si s'mu sos; Kokėn ku ta plas, ku ta pėrpjek?!
Mbledhur sa njė grusht pėrmbi kalldrėme Thekėt helm tė zi do t'i pikojnė, Qielli do tė ēahet dhe nga dhėmbjet Gjėmė e gurė do t'i hedh mbi kokė.
Trėndafilat m'i vyshke nė duar
Vėshtrimngulur nė gotė Shkėrmoq trėndafila. Tavolina mbushet petale mėrzie.
Cigarja s'ka kohė tė vetpihet, Buzėt fjollojnė zogj inatēorė.
T'i nis tė butėt, sytė e mi, pėllumbat; Me kthetra skifterėsh m'i shpuplon tė gjorėt.
Tė paqtė e mi mes rrebeshit tė egėr Flatrojnė e tė puthin nazisht, Rreze e ngrohtė.
Ti mbėshtillesh e fshihesh Mes tymnajės gri si mes njė bote tjetėr, Ku s'mundem tė hyj e tė ndez Njė qiri me pakėz shpersė.
Si tė hyj?! Vėshtrimngulur nė gotė, Trėndafilat nė duar m'i vyshk.
Maj 2003
Mbi kalldrėm
Muzg, Vakėsirė e purpurt, Pėshpėrimė.
Dehur Me pėrndezje xhamash, Me pulpė, Me kofshė, Nga puhiza e butė fėrfėllitur, Nėn fustanet e ēupave qė shkojnė tė mbushin ujė Frymėmarrin gurėt,
Gojėkyēurit, Shohin kaq shumė.
Verė e vjetėr Vangjes
Ti je
verė e vjetėr, Netėt si gotat m'i mbush, Mbi buzė m'i zbraz kėto netė, Tė shtrydhurat netė si rrush.
Ti je
verė e vjetėr Zjarr i burgosur nė but. Marrosur teptis nėpėr shtretėr Me afsh pėrvėlues e me ngut.
Ē'tė pi mė parė, tė pi sytė?, Tė ndriturit e zinj gjithė lėng, Apo tė harlisurit, gjinjtė Tė shtrihem t'i pi i pamend?
Apo buzėn pas hijes ta bredh Mbi kurmin e butė tė lakuar Dhe instinktin e egėr ta ndjek Ku ti digjesh hukampėrvėluar.
Ti je
verė e vjetėr, Unė etja qė josh marrėzi. Gjith' ditėt e jetės, as netėt, S'mė dalin krejt tė tė pi.
Falmė, o At
Duar plot ndezur nė lule; Tė shkretat ēelur si puthje. Ikja, po nuk bėja tutje Bari gjunjėve mė lutej, Buzėqeshjet kishin ngutje, Mė kėrkonin lule
lule
Falmė, o at pėr kėtė herė, Fushė e gjorė varre mbjellė, I plagosur dielli vetė, Krisej, thyhej mbi mermerė.
Ku kish rėnė sopatė e shkretė, Mbi filiz e mbi purtekė, Mbi sythin pa hapur fletė; Nga njėzet, nga tridhjet vjet, Zemėrēarė dheu vetė.
Mė s'durova, bėra tutje Duarzbrazur pa njė lule.
Njė plis dheu tharė trokė Po shkėrmoq zemrėn nė dorė. Falmė, o at
M'u mbaruan lule e lot.
Qershor 2003
Rrėshqitje
Sytė e ndezur nuk fotografojnė asgjė; Tė dembelosura pikat e shiut mbi xhama Rrėshqasin. Mbi asfaltin e lagur makinat Rrėshqasin. Edhe njerėzit, se si
Rrėshqasin. Ēudi
!
Edhe furgoni i ndalur i gazetave, Rrėshqiste. (Ndoshta, - tha dikush aty pranė, - Prej peshės sė gėnjeshtrave) Por rrėshqiste.
Rrėshqisnin parqet, bliret, ministritė, Krejt bulevardi rrėshqiste. Buzėqeshjet, Mė tė ndritshmet, Mė tė rrėshqitshmet Ikėn nga ėndrrat dhe buzėt. Midis tyre shtėrngonin, veē hijen E rrėshqitjes. Sot rrėshqet
Rrėshqet
Dhe besimi juaj u ngul mbi rrėshqitjen. Bashkė me dheun nėn kėmbė Sillet, pėrsillet.
Kokėrr arre
Era klith, arrė e lartė zė e zhvishet, mjekra bari prej urtisė thinjen, thinjen. Prej oxhakut davarit njė tym i bardhė dhe prej porte njė pėrparėse ėngjėllitet flet me erėn, flet me arėn.
Kokėrr arre nuk e di Si rrokullisem, rrokapisem Nė rrėzima, Nėpėr gurė Dhe ēuditem Dhe humbas, Ku gishta zemre mė kėrkojnė Nė shtretėr gjethesh. Thelbi i zemrės ndarė dysh. Mė rrėmben me gishta dielli Dhe mė hedh, Mu nė pėrparėse, Kokėrr arre.
Vjeshtė 2003
Trokitje vjeshte
Pėshpėrimė mė zgjon vjeshta e prralltė Pėrpėlit gjeth i fundit mbi mollė.. Sjell era njė trokitje tė malltė; Trak e truk njė takėz e hollė
Trakėrima mė vret mu nė gjoks Sa i gjori shpirt nuk gjen vend, T'ulėrij mė vjen tė them: "Mos!" T'a mbledh kokėn nė duar, pa mend.
Fillikate mė priste, e zbardhur Degėz molle mbėshtjellė me brymė, Buzėdridhur, e frikur, e mardhur Ngrohte doēkat e ngrira me frymė.
E mbėshtillja nė gji, mė tulatej Dhe qetohej aty, e harruar. Mė pastaj zogth pėllumbi gugatej, Fėrfėllitur nė gaz tė malluar.
Por ma morėn e s'di si ma morėn. Pėrmbi taka qė shponin mbi gurė, Veshur ar, fustanbardhė e kurorė; Perėndi, si s'ta pret mendja kurrė.
E kėrkoj, e kėrkoj e kurkund. Trakėrima qeth netėt mbi gur, Ulėrij; shurdhėria mė mund. Kokėn plas e pėrplas mur mė mur.
Vetėm njė puthje
Vetėm njė puthje. Fijet e barit preknin yjet. Nata digjej e ti ike, xixėllonjė nė vallelojė.
Nė vrapin tėnd pėrmes jonxhishtes sė pakositur kisha njė zog qė befas zgjohet krahpėrpėlitur
e ikėn trembur me fėrgėllimė.
Mbyllej njė portė.
Kanati i rėndė burgoste yjet.
Korrik 2003
Pendim
Mbrėmja zbret e butė, pėshpėrimė,
Xhamat derdhin purpur mbi sokak;
Mė kėput njė mall, njė drithėrimė,
Zemrėn zė ma gėrryen pak nga pak.
Hapet njė kanatė, dridhen perdet,
Zemra brof si zog i arratisur,
Zog qė befas kthehet e gjen ēerdhen,
Ēerdhen qė njė vjeshtė e ka braktisur.
Sytė pakėz ngre, mė bėjnė dritė,
Era djallėzisht me mua lot;
Lodhur nga mėkatet, nga marritė
S'kish si tė mė priste gjer mė sot.
Lotin qė mė lutej: "A do vish?"
Rrokullisur faqes i pafaj,
Ku ta gjej t'i falem sėrish
Mjegullėn prej syve t'ia shpėrndaj?
Sytė bėj t'i ngre, po s'i ngre dot,
Mė rėndojn' qepallat si mėkat;
Shkela pėrmbi dhimbje, pėrmbi lot,
Udha mė s'mė nxė as fillikat.
Jam hija jote
Do tė bėhem shi mbi tjegull,
Do ronitem, do thėrrmohem,
Pėrmbi gjethin lart mbi pjergull
Si lot syri do vesohem.
Do tė fryj, tė bėhem erė,
Do ta shtyj degėn e njomė,
Tė gėrvishtet pėrmbi derė
E mbi xham e tė tė zgjojė.
Do t'i zgjas gishtat e lagur,
Nėpėr xhamin e mesnatės;
Do tė hyj nė dhomė i mardhur,
Tė ta puth buzėn e vakėt.
Do ndehem, do vij si mjegull,
Nėpėr ėndėrr do mė shohėsh;
Do tė dridhesh dhe e mekur,
Do tė zgjohesh nėpėr lotė.
Do kėrkosh mė kot, patjetėr,
Do tė gjesh veē hėnėn copė,
Copa hėne do tė mbledhėsh
Nė ēarēafin si dėborė.
Dhe pastaj do tė kujtohesh;
Trak e truk kalldrėm i gurtė;
Do tė qash, do tė mjerohesh
Nėn jorganin pendėbutė.
Do t'i ikėsh pėrqafimit,
Do ta flakėsh larg jorganė,
Do lėngosh me lot harrimi
E do qash me mall Rizanė.
2001
Makth
Mbrėmjeve vonė kur era fryn
Njė qen lėpin strehėt e natės
Me qarje, dridhje kėnaqėsish
Si dehje shtrojash e krevatesh.
Gishta tė hollė e nazikė
Luajnė njė perde qė s'shihet kund,
Dridhen nervozė xhamat e brishtė,
Njė hije vjen, njė hije humb.
Njė kuje zgjatet, njė lėngim,
Kėrcet diku njė degė e thatė,
Ēalitur ėndrrash, nuk gjej shpėtim
Tulatur, strukur, as nėn ēarēafė.
Lotėt e verės
Mė fliste pėr tė
E nė sy kishte fluturimin e njė zogu
Nė pafundėsinė e qiellit.
Mė fliste pėr tė
E sytė pėrmes shirash tė ngrohtė
Qafonin diellin me krahė tė ylbertė.
Mė fliste pėr tė,
S'i kapėrdija mė lotėt
E verės sime tė nxehtė.
Frymė hėne
Pranė meje je dhe ndihesh larg,
Mė sheh me sy tė pikėllimtė,
Si krejt harruar mbi njė varg
Ballin shtrėngoj e s'gjej njė rimė.
Lėviz karrigen e diē pėrplas,
Ngre njė kapak, lėshon njė libėr,
Por un' si murg vazhdoj e s'flas
Ndonėse nė trup se ē'kam njė hithėr.
S'tė kam harruar e mira ime.
Kur hėna derdhet mbi krevat,
Kam ndjerė dhembjen e njė thinje
Tek floku yt, atje nė shtrat.
Tek ajo rrudhėz, sa njė degėz
Ndihem i zėnė e jam nė faj,
Ndaj hesht me dhembjen mė tė shenjtė
E turp s'mė vjen sikur tė qaj.
T'i puthi sytė gjum' i lehtė,
Si frymė hėne mbi krevat
Dhe ti s'e di se pėrmbi fletė
Pėr ty prush yjesh derdh mbi varg.
2002
Fjongo mbi gėrshetė
I mban mend qershizat?
Flakėzėn nėn fletė?
Digjej krejt rrugica
Nga njė zjarr i fshehtė.
Kokėrrzat e kuqe
Fjongo mbi gėrshetė,
Digjeshin si lutje
Mbi buzėn e nxehtė.
Ti bėje me gisht,
Un' bėhesha ketėr,
Trupi im kėrthi
Qepej degė mė degė.
Trembur harabelat
Nėn syēkat e tua.
- Zbrit, - mė thoshe, - zbrit
Qershizat s'i dua.
Klithėn harabelat,
Klithe ti moj ti,
Me buzkat qė desha,
T'i puth e t'i pi.
Thinjur tani vij
Turma harabelėsh,
Zemrėn si qershi
Ē'po ma han' tė shkretėn.
Kam frikė ta prek ėndrrėn
Kam frikė tė tė shoh nė sy,
kam frikė,
Drita e kaltėruar mbi mollza,
Pikon nga qerpikėt.
Kam frikė mos je ajo gotė
Qė buzės sė tharė afruar
Derdhet ende pa pirė.
Kam frikė ta prek ėndrrėn me duar,
Me tė mund tė shembem njė ditė.
Lumturia kristal i thėrmuar
do ronitej
E thinjėt deri nė rrėnjė
Do mė dhembnin nga gazi shpotitės.
Kam frikė tė tė shoh nė sy,
kam frikė
Edhe kėshtu jam i robėruar,
E mund tė luash me thinjėt,
Nėse gjoksi yt i harbuar
Fsheh djallin me brirė
mes brinjėsh.
Shampanjė
Mbrėmje e qelqtė,
Gotė kristal parfumuar me hėnė
Brenda saj ti,
Lėngu dehės,
Shampanjė,
Me ėndrra tė kaltra
Pėr qiej rozė
E udhė tė qafuara me lule,
Ku do tė fluturoje me krahė pėllumbash
E lulet do tė fėrkoheshin
Si kotele tė bukura te gjunjėt.
Shampanja gufohej, gufohej
Derdhej shkumė, durimi im
Mbi gastaret e thėrrmuara ēante buzėt.
Mė dhanė liri
Mė dhanė liri,
Liri pėr tė shtrėnguar rripin
Deri nė vrimėn e fundit,
Deri nė lotin e fundit,
Deri nė ē'tendosjen e fundit.
Liri,
Me duart e mbushura me kohė tė zbrazėt,
Me zellin e njė tė papuni tė urtė
Qė hedh copat e grisura tė ditės nė rrugė.
Jam i lirė,
Tė vras miza nė rrugė,
Mizat qė mė zukatnin nė trutė.
Ca re pėr fat,
Floknaja tė bardha, tė pambukta,
shtėllunga-shtėllunga
Vozisnin qiellit,
Bėnin lojra e ojna para sysh,
Sa s'mė mbetej tjetėr,
Tė zgjasja duart e papuna
E tė tirrja fije mendimesh
Dhe tė endja stofra ėndrrash.
I paēmuar nderi pėrjetėsisht.
Me to torra, enda kaq gjatė,
Gjithė ditėn, gjithė ditėt,
Nga mėngjesi nė darkė.
I vesha e i mbėshtolla fėmijėt me dritė,
I pikova me qiell tė kaltėr,
U shtrova bukė lepururash nė sofrėn e varfėr
E i gostita me ėmbėlsira vitrinash
E akullore qė i kishin ėndėrruar aq gjatė.
Pastaj bėra pokemona, lodra gjithėfarė
Sa s'mė mbeti pėr qiell
Asnjė re e bardhė.
Qielli u bė gri, u nxi
Dhe unė s'po di kujt t'ia shpėrblej mė parė
Kėtė zavalle liri
Tė end njė qefin,
Apo njė litar pėr qafe?
I lirė jam tė zgjedh, gjithėsesi.
Nė vend tė pasthirrmave
Shtėpia mbledhur grusht;
E sėmurė qė dergjet
Nėn hurmat e verdha
Me gjethet lajmėtare tė vdekjes,
Qė era i ēon gjithkund me dhembje.
Kavakė tė zhveshur,
shpirtlakuriq,
Mbėshtjellin re tė hirta pikėllimi
Mbi kokat e njerėzve.
Burrat qelqe tė krisur
Pėrtypin nikotinė fjalėsh dhe retė
Rėnduar nga shira tė gatshėm
Avullojnė xhamat e syve.
Gratė renditnin dhembjen nė ligje,
Njerėzit nė heshtje tė plotė gėlltitnin
Pelinin e klithmave tė tyre.
I vdekuri pėrgjigjet me gjuhėn e heshtjes
Dhe pėr herė tė fundit,
Lėshonte pėr tokė gurin e Sizifit.
Njė fėmijė hipur nė hurmė,
U gėzohej kokrrave tė ėmbla
Dhe kokrra pafajėsie tė qeshurash hidhte.
Kristalet e hidhėrimit
U ronitėn mbi drurė.
Mėngjes i ngrirė
Nata i mblodhi ēarēafėt e zinj.
Ra hiri i prushit
I ftohtė.
Shaje tė grisur mbi qafat e pemėve
Akoma vetmojnė.
Nėpėr degė e nė bar
Kullojnė lotėt e paqes.
Pikėvėshtrim
Tė dy ulur nė njė tavolinė
Pijmė.
Un' pi njė uiski
Ti njė xhoni uoker.
Hesht
Dhe mė sheh tinės
Nga fundi i gotės.
Lulebora
E bardhė,
Pėrkėdhelėse,
E brishtė,
Balerinė marrėmendėse
Vallėzon me dehje
E me nur tė perėndishėm.
Ulet mbi flokė,
Urtėsohet mbi supe,
Mbi qerpik e ndjek drita
E fshihet
Dhe unė s'di ku ta kėrkoj mė,
I gjorė.
Tretur nėpėr sy,
Humbur nėpėr dej
Mė bėn tė tejdukshėm,
Mė mbush me ritėm drite.
Nėpėr trup depėrtuese
Mė flirtojnė liritė,
Hapėsirat e pafundme tė botės.
1980
Pas perėndimit
Kurrė s'e ngrohu dėshirėn,
As e ēoi ndonjėherė nėpėr mend,
Qė ato forma tė bukura nė gjoks
T'i linte tė notonin nė ujėrat e mėmėsisė,
Ndukur ngathtėsisht nga doēka tė vogla
Dhe buzka tė trėndafilta qė lėng dielli pijnė
Nė thithkat kadife.
Tė mbushur me zjarr e me dritė,
I kulloi nė gojė epshesh pa fund
Pa ndjerė, si avitej mbrėmja
Me diellin qė ikte i lodhur
Nga gjinjtė e zbrazur
Si dy kujtime tė varura,
Duke lėnė pėrmbi flokė
Kujtimin, apo mbetjen e tij tė hirtė.
Tani rafte me kukulla
Pret t'i bien pėrsipėr.
Kotėsi
Mos eja tė lutem, mos eja!
Jam shembur e jam njė rrėnojė,
I shtrydhur, i tymtė si reja,
Qė era e hedh ku tė dojė.
Ē'do gjesh mė tek unė, nė vatėr
Nuk ndrin e nuk ndizet mė zjarr
Ēatia e shembur dhe trarėt
Vithisur si pllazhdat nė varr.
E ndjej si gėrhet er' e vjetėr
Dhe dimrin nė eshtra e ndiej
Trishtim e funebėr nė veshė
Kambanė pa gjuhė qė hesht.
Po ē'erdhe? Me puthjen e ėmbėl?
Tė valat buzė ē'm'i ngjit?
Mė kot, s'mė shqitet njė nėmė,
S'ma shtie dot diellin nė shpirt.
Ē'e nget atė lotin e gjorė,
Qė shkon e tė falet nė gushė
Nė sy dhe i lagėt, i ftohtė
Mė mbin dhe me akull mė mbush.
Jo, ti s'mundesh kurrė qė hijet
Nga shpirti im t'i dėbosh.
Pas meje si loze hardhie
Mė kot mė mbėshtillesh, mė kot.
Jam shembur e jam njė rrėnojė,
Nė vatėr nuk ndizet mė zjarr,
Njė qeshje tė vyshkur nė gojė,
Si lule tė vdekur e mbaj.
E Bukura e Dheut
Tė ėmbėlėn e tė brishtėn, nėnėn time,
Ma veshėn me ēizme tė rėnda llastiku.
Mbi supet e hijshme, ku hėna pėrndritej,
M'i vunė thasė tė rėndė, tė shpifur.
Me rrathė ē'm'ia nxinė atė syrin e ndritur!
Ēaplehtės porsi era, nėnės sime,
I'u shua trokitja e takave mbi gurrė.
Nė ecjen e saj mė flutura s'kishte
Dhe ēizmet e rėnda tėrhiqte si burrė.
Po ē'helm i pikonte tė gjorės mbi buzė.
Sybukurės sė Dheut, nėnės sime,
Qerpikėt ia zbardhte pahu i situr,
Dhe pahu e zbardhte, po tymi e nxinte,
Pran' furrės sė nxehtė gdhihej drobitur.
Eh, fryma ē'i bridhte nė gjoks e cfilitur!
E urta, zėqeshura, nėna ime,
E bardhė, e butė, prej dielli e situr,
Mėngjeset i zgjon me zhurm' paterice
Kalldrėmet pėrshkon me gjunjėt e ligur.
E mpakur si mjegull, mbi gur e vesitur!
Pritje e humbur
Peroni me drita tė lagura
Pret nėn njė dritė tė vjetėr kapitėse
Trokun e trenit
Gjithnjė edhe mė tė lodhur,
Si ardhjet e tua.
Durimi im vazhdon tė qullet
Mbi shinat e lagura qė askund s'takohen
E ikin nėn shi.
Ē'po ndodh
Nuk mundem mė qė tė dua,
Nuk mundem as tė urrej.
Ē'ka ndodhur, mė thoni, - me mua
Si s'mundem tė qaj, tė dėfrej?
Nė gjoks kam veē zbrazėtirė.
Nė sy veē mjegull mė fshihet
Nė vrimė tė zezė pėrpirė
Ku dita as ngrys, as gdhihet.
Ē'mė mbetet midis baltės - mė thoni
Midis pluhurit mė thoni ē'mė mbetet?
Ulurij, por ju s'mė dėgjoni;
Tė qaj por nga burri ē'mė mbetet?!
Mė rrėmbeu pėrroi
T'i vodha mėrmėrimat pėrrua,
Kėrcimin nazetar
dhe dritėn
Gur mė gur thėrrmuar
Dhe gjurmėt e thėllėzės pėrmbi bar
Pendėlagurės me vesė,
natės shkuar.
Ta vodha zjarrin qė dhelprave u vodhe
Pasqyrėn me gjith' drerin vetmitar.
T'i vodha aguliēet,
manushaqet e gjora,
Mes dėborės sė butė qė tretet e qan
Dhe ahet dhe lisat dhe panjat beronja,
Lajthizat vajza
tė ndrojturat e pyllit,
Qė lajnė sytė tek ti
e ti i marrė,
Rrėmbyer buēet,
Hakėrren zemėrak,
Gjėmon e shkumbon,
Rrokullis, vithis.
Hamshor vetmitar
Edhe kėshtu po tė vjedh.
Tani rridh nė damarėt e mi,
Veē s'e di:
Tė vodha unė,
Apo mė vodhe ti?
U ndjeva mirė
Mbi rrasėn e varrit
Grijonte shpirti i trishtė
Njė tufė me karafila
Blatuar aty nga kushedi ē'dorė
Me buzė tė vyshkura nga dhembja
Puthte mermerin e ftohtė.
U ndjeva mirė.
Qielli mbi akaciet e ngrira
U hap i lehtėsuar
Dhe hijet u tretėn nėpėr ngjyra.
U ndjeva mirė ati im,
U ndjeva mirė,
Si dikur fėmijė kur ti
Me buzėn e dridhtė mė fryje
Mbi plagėn me djegie tė hidhėt.
| |
| | | TheBest Moderator
Numri i postimeve : 4519 Age : 36 Location : Deutschland Job/hobbies : Fraer Humor : Filmat qesharake Registration date : 13/11/2007
| Titulli: Re: Riza Braholli 17/9/2010, 14:01 | |
| Faqe jete
Hapa tė ndrojtur trokasin
Mbi asfaltin e lodhur ,
Mbi yjet e lagur.
Mesnata e thyer pėrgjon
Nė gijotinėn e frikės,
Me kosoren e hėnės
Mbi qafėn e mardhur.
Nga Dajti,
Mbi kurorat e pemėve buis,
sė largu
Butėsira e njė drite tė vakur.
Fijet e zeza lėmshore tė makthit
I tėrhiqte njė dorė e padukshme.
Shamizezat e qytetit tim
Shamizezat,
Tė kėrrusura, tė mpakura,
Tė mbrėmjes, rrezevakura,
Nga fati harruar.
Pas vatrave kėrkojnė gaca
Nė hirin e pritjes,
Me shaje muzgjesh
Sofateve,
Oborreve tė shurdhėta,
Syzbrazura nga pėllumbat.
Tė pazhurmat
I plasin kujen qytetit tė shurdhėt.
Lėmshe, ē'pėshtillen
Kalldrėmeve vesėlagura
Dhe me fijet e holla tė shpirtit
Thurin e ēthurin fatin,
Me lotin e hidhur
Nė mbrėmjet qė u tretėn nėn yje.
Nė duar
Ca triko,
Ca ēorape tė paveshura
E ca pėrkėdhelje tė padhėna.
Shamizezat,
Tė kėrrusura,
T mpakura,
Nė sy njė kalldrėm
Me hėnė pritjeje.
I lirė nga liria
E nėma gurin,
qė ma vrau gjurin.
E nėma rrugėn,
qė m'i lodhi gjunjėt.
E nėma ėndrrėn,
qė ma mori gjumin.
E nėma kaun,
lopėn,
kalin,
mushkėn.
E nėma erėn,
pyllin,
malin,
fushėn.
E nėma lumin,
pemėt
e livadhin.
E nėma zogun,
kėngėn e mėllenjės,
Folenė e porpollokut,
flatrimin e pėllumbit
Dhe cinxėrin e vogėl poshtė ferrės.
I nėma,
arratisur ika tutje
Mė ndiqte njė zė kuje prapa shpine,
Me torbė vetmitari ngava udhėve,
I vrarė nga liria ime.
Petalet
I pamė tė ēelnin, drita
Qėndisej, ormisej mbi to.
I pamė,
U dehėm
I puthte juga e ngrohtė.
Parfumuam puthjet me to.
I pamė tė binin, era
Trazoi parqet me to.
Vajza tė menduara
Ikur nga adoleshenca.
I pamė tė iknin
Buzėqeshje virgjėreshash nė shtratin nusėror.
Prill-majin merrnin me vete
Dhe dritėn pas tyre dashuruar aq fort.
Ikėn.
Pa e ditur nė zemėr
M'u mbėshtoll, e vogėl
Fare e imėt,
Njė farėz e shndritshme me dritė.
Kam parė
Sot
kam parė
Buzėqeshjen qė joshte mėngjesin,
Tė fshinte kėpucė
E pastaj si letėr tė bardhė ta zhubrosnin
E ta hidhnin nė rrugė.
Sot
kam parė
Buzėqeshje nė vend tė lehjes sė fisme.
Pas zmaltit skėrmitnin kafshime.
Sot
kam parė
Ushujzat e buzėqeshjeve tė ngjiten
Mbi faqe tė parfumuara idilesh
Nė njė ritual gjithėpėrfshirės
Tė djegur pėr njė bythėlėpirje.
Sot, kam parė
Nata e hurmave
Shtėpia jote nėn njė hurmė,
Hurma nėn njė hėnė,
Hėna nėn njė qiell.
Dhe unė, me gjoksin kėmbanė
Shkund nė dritare
Yje dhe tinguj.
Dritarja fle;
Gishtat e yjeve trokasin ėmbėlsisht.
Ti nanurisht, si fllad i ėmbėl,
Rend nėpėr ėndėrr,
Hurmat pikojnė butėsi,
larė me hėnė.
Rrezja e ndrojtur, rrėshqet e vakėt
Pėrmbi ēarēafėt mjegullorė,
Buzėn ta puth,
Kokrrat t'i prek,
Por ti nuk zgjohesh e s'zgjohesh dot.
Qindra kėmbana pėr ty kumbojnė,
Pėr pakėz flirt nata po digjet,
pėr pakėz flirt.
Tetor 2002
Kur njoha burrin tėnd
Nėpėr natėn qė s'gdhin Ē'ėshtė ky shtrat mbushur me gjemba? Nuk fle dot. Sa s'ulėrij; Nuk rrjedh gjak, por helm nė rremba.
Kush t'i vė buzėt mbi gjinj, Ti pi syt' e larushuar T'i kreh flokėt me gishtėrinj Netėve me yjet zgjuar?
E tė sheh me sy tė gjethtė, Kur ti fle duke rėnkuar? A ta di ėndrrėn e fshehtė Qė pėrēartesh veē pėr mua?
Nėpėr natėn qė s'gėdhin Me raki e as me verė Era ēahet, ulėrin Mu nė gjoksin tim tė mjerė.
2002
Ditė e vrarė
Mbrėmja qep rrudhat nė fytyrėn time
Zvarris kėmbėt e ditės.
Tė zbrazėta
Pėllėmbėt i fsheh pas shpine.
Porta qan thekshėm
Muzg
S'mė nxėnė portat e dhimbjes.
Njė det mė mbyt,
Apo sytė e fėmijėve!?
Gjeth i patretur nėn borė
Lakuriq ndjellin drurėt, tė ftohtė
Tek humbin e treten nė mjegull,
Veson shpirti im fijehollė
Lastar i zhveshur mbi pjergull.
Ndiej ftohtė, mornica, dėborė,
Askush s'mė sheh dot nė zemėr?
Po ngrij nga flokėt tek thonjtė
Por bota hesht krejt e verbėr.
Fshij avullin qė xhami ka zėnė,
Fshij ditėt qė ikin dhe vitet.
I ri jam, por deri nė rrėnjė
Dhe floku dhe shpirti po thinjet.
Trishtim ndjellin drurėt, tė ftohtė,
Jam gjeth i patretur nė borė.
Etyd
Ėndrrat zgjohen me lulet,
Ankthet ikin me mjegullėn,
Dimri griset nė arrna dhe retė
Ngatėrrojnė itineraret e vjetėr.
Pranvera qep rrobat e reja dhe bora
Qan ikjen e dimrit nėn strehė.
Ndarje
Ca pika shkėrmoqur ranė,
Njė hije u drodh,
Gri mbi gjoks
Si shpend i vrarė.
Pastaj treni
Rėnduar si mort
Vraponte nėpėr mjegull
E mbėrthente gozhdė.
Brejtje
Njė krimb
Po bren
Natėn?
Jo,
Trurin tim.
Shkurt 2001 Ti ishe si vera e vjetėr
Ti ishe si vera e vjetėr, Qė mall ke dhe etje ta pish,
S'do mundja tė pija mė tjetėr
Veē gjinjėve tė tua sėrish.
Tė ishe pėrsėri ajo verė,
Qė pija nėn yj ēmendurisht,
Ēarēafė sonte dhe shtretėr
Do hanim me dhėmb' sigurisht.
Por s'ngjallet mė koh' e vjetėr,
Tė bėhemi s'mundim njėzet;
Lėndinat dhe mezhdat nė shtretėr
T'i kthejmė mė s'mundim, vėrtet.
Tani s'tė ēelin mė gjinjtė
Nga prekjet e mia, nga puthjet.
Tė squllur tė varen, tė mpitė,
Mbi buzė s'tė bredh asnjė ngutje.
Nuk dua ta kthej, tė pi verė
Nga gota jote, ē'mė grish.
Mė lerė, tė lutem, mė lerė
N'atė shije tė vėrtetė hardhish.
Larg bythės sime
Shiu rrodhi e s' bie pėr mua
Era e tėrbuar gjithashtu.
Qullur edhe lagur gjer nė thua
Balta si mastici gjer nė gju.
Edhe zjarri s'pėrvėlon pėr mua,
Flaka livadhiset dru mė dru,
Kau pėrcėllohet nė katua,
Bloza edhe hiri gjer nė gju.
Pėr kė vjen ky lumė i turbulluar?
Plisa dhe lisa pėrmbi tė
Botėn njė kėmbanė tund ndėr duar
Hesht un' i tulatur e s'bėj zė.
Dalėngadalė uji dhe zjarri
M'i pėrmbytėn rrugėt gjer tek porta,
Plumbat ēojnė ftesa pėr tek varri,
S'duan buk' e ujė, duan koka.
Djalli po na hyn dhe nėpėr shtretėr,
Qiejtė po pėrmbysen pėrmbi ne.
Ruajm' bythėt tona, porse nesėr
Fati na gremis, na fut nė dhe.
Viti 1997
Meditim para partizanit tė panjohur
Pėr ku vrapon kėshtu, o njeri i mirė
Me gjurin e pėrthyer
E grushtin lart?
S'e sheh, kjo ditė e gėrryer s'ka dėshirė
Tė vijė pas teje,
Edhe pse nė kėmbė tė zvarritet
E tė vjen qark.
Pėr ku vrapon kėshtu praghumbur?
Asfalti avullon vetminė pėrvėluese
Dhe hija jote
Djeg pėrmbi asfalt.
Kėpucėt e papuna bluajnė ecejake
Mbi trupin e pafaj tė fatit qė rėnkon.
I shkalafitur brinjėsh fije-fije
E u ngjesh frymėmarrjen pėr tė bėrtitur
Me fyejtė eshtėrorė tė dhembjes.
Nė ēantat e tyre dielli flak
Ca rreze pritjeje mbi ēekanė e sqeparė
Qė tė skalitin brohoritjen
Dhe ndonjė plumbēe pėr tė drejtpeshuar
Vrapimin tėnd tė pavend
Mbi piedestalin qė u ngjesh
E u shpeshon frymėmarrjen.
Pėr ku vrapon kėshtu praghumbur?
Nga ē'muzgje erdhe?
Nė ē'muzgje do tė arrish?
Turma e lodhur mbi bronxin tėnd
Mjerisht stėrkala qeshjesh hedh
Me gaz shpotitės.
Kur iku motra
I gurėzuar,
Mbėshtjellė me tym
U ul ndanė dritares ku motra
Qėndiste drerėt
E shtegėtimin e ėndrrave tė saj.
Tejnxehur
Copėshkėmbi digjej
Dhe rrezja e gjilpėrtė e pasdites
Nė shtjellėn e tymit qėndiste
Kthetra skifterėsh
E shpuplime pėllumbash.
Mes gishtash cigareje pa filtėr
Digjej nė pavėmendjen mė dėshpėruese
Vėshtrimhumbur pas fjollės qė zgjatej
Nė pambarimin e rrugės,
Ku velloja e bardhė e motrės
hipur mbi kalė ėndrre
Merrte diellin me vete.
Deri nė palcė ndjente
Tkurrje drurėsh
Dhe shtrėngime muresh tė gurtė,
Nėn dimėrim thinjash.
Nė ėndėrr
Kockat ndjej tė krisė port' e vjetėr
Ēezma, Bana ime kėngė rrjedh,
E bekuara nėna ime vetėm
Udhėve me bastun si hėnėz bredh.
Melodi e drunjtė zbret mbi gurė,
Mjegullėz e bardhė mbi kalldrėm,
Gurėt-gjinj tė lagur feksin butė,
Njė trishtim i ėmbėl qė tė dhemb.
Pastaj pėrmbi plloēa fshes' e barit
Fėshfėrima ledhash nėpėr mend
Si e ngrohta jug' qė zgjon beharin
Si e ngrohta buz' qė mallin end.
Shtyj jorganin edhe dal nga ėndrra,
Pėrmbi Dajt njė ftua hėne zverdh.
Njė merak mė ngjizet e them: Nėna!
Ndoshta ėsht' sėmurė
ndoshta vjen
Trokitje
Pas dritares vetmia
Mė mbėshtillte pėr trup
ēarēafė tė verdhė,
ngashėrim tė njė zemre tė lodhur
nė harresė.
Mjaftoi puhizė e lehtė
Dhe trokitja e degės sė njomė
mbi parvazin e vjetėr.
Pas xhamit m'u bė se dikush
Po mbjell jargavanė
Sikur ti dikur nėpėr lehė.
Harromė
Harromė! Mė the
dhe vesa
Digjej mbi petal e pėrflakur.
Harromė! Mė the
dhe lumi
M'u bė se rridhte prej gjaku.
Harromė! Mė the
dhe dielli
Pėrvidhej Moravės i plakur.
Harromė!
Harromė!
S'pushon era pėr natė
Me fyellin e saj tė pėrmallur.
Kur s'ndjejmė
Nuk mė mban sonte nė krahė,
As tė mbaj dhe s' kam qeder,
S'jam i dehur, as i marrė;
Qė tė qaj, tė bėhem vrer.
Do t'i them, jo kot dy fjalė:
- Kur s'tė ngroh njė pėrqafim,
Kur s'tė zgjon as puthje e valė
Dashuria s'ka kuptim.
Frymėmarrje fluture
U fikėn dhe dritat e fundit dhe era
Mbi telat ku nėna nder teshat
Pret buzėt me njė klithmė tė vajtė.
A qeshin
?
A qajnė
?
Mbi faqen e lėmuar tė natės
Rrėshqasin ca zėra tė largėt.
Njė klithmė
E thiktė
Ngjeth shtretėrit,
Buzėt e etura pėr puthje
Dhe qielli bėn ritin e vet tė lagėt
Nė strehėt qė ritmojnė
Frymėmarrjen e makthshme tė natės.
Kėmisha e zezė fillon e lė copat e grisura
Nė degėt e fundosura nė kopsht.
Nė mėngjes herėt, gjithēka
Ėshtė ndryshe.
E veshur me velin e lehtė tė brymės,
Heshtja tė fal njė lektisje tė ėmbėl
Si frymėmarrja e fluturės,
Si qetėsia pas lindjes nė shtrat tė lehonės.
Kur bebja rehatuar mbi gjoksin e nėnės
Fle gjumin e parė
Mė tė ėmbėl tė botės.
2002
Flakėrimė
Ti ecje midis rrugės
Dhe mbaje nė duar
Njė enė tė mbushur me dritė;
Spėrkasje me tė trėndafilat
Qė ēelnin pas gjurmėve tė tua.
U pėrkula mbi lulet
Isha qiell i virgjėr. * * *
Ti vera,
Un' gota nė duar.
Ti buza,
Un' etja qė pi.
Ti urė,
Un' urė, tė qafuar
Njė vatėr na djeg,
Na bėn hi.
Pasqyra
Ka dalė ajo prej meje,
A kam dalė unė prej saj?
Gjithėsesi,
Sa herė pėrballemi,
Ajo mė ējerr
Me majėn e njė kame tė mprehtė.
I harruar
Mė kanė harruar,
As era nuk mė njeh,
Veriu me brisk tė hollė mė pret nė faqe.
Njė tis bore ballin ma ther.
Pragjet tė ngrira,
pa mirseardhje.
Mė kanė harruar strehėt e ēatisė,
Kėnga e pikave mė ka harruar,
Melodia e trishtė sot hesht,
e cingėruar.
Oxhaqet tė rėndė, tė largėt,
Tymojnė hieroglife pa fund,
Tė nxirė,
Si ca Don Kishotė tė marrė,
nėn qiellin plumb.
Mbėshtillem nė vetminė e kapotės
Nėn qiellin mbytur me pezm
E ftohtė fjolla e dėborės,
unė digjem jerm.
Diku brenda portės njė kollė e thatė
Borėn e harresės e shkund,
Kanatat e portės pėrplasen tė marrė.
Malli mė humb.
1998
Pikėllim
Ballin mbėshtes mbi xhamin e ftohtė.
Ajėr i pikėlluar,
I verdhė.
Ngrin loti mbi bebėzat e mollės,
I fundit gjeth ra dhe bryma
Qėndiset mbi gjethe si vel.
Nė kopsht,
Njė trumcak i vogėl,
I dridhte si zemėr
I vogėl,
I vogėl,
Mė vėshtron,
Mė vėshtron syprerė,
Mbi supet lakuriq tė pemės.
Dridhem;
Dridhem
E filloj tė mėrdhi.
1999
Akullim
Nėn hėnėn vjetėruar si relike
Nga koha kur kėmbenim karafilė,
Po vdes i fundit zog pa asnjė klithje
Nė dejet ku qimton veē bor' e ngrirė.
Nga buzėt njė nga njė gjethet e puthjes,
U zverdhėn e po treten nėn dėborė;
Sot hėna nėpėr qiell bredh pa ngutje
Dhe qielli si mėrzia hesht i ftohtė.
Dhe fjalėt u shkėrmoqėn, mėrmėrimat
Ngatėrrohen, bėhen gurėza nėpėr dhėmbė,
Pa dhimbje, tė pa zhurma psherėtimat
Tė hidhura heshtojnė si nėmė.
Mbi shtrat ka hedhur cip' brymė e heshtjes
Dhe ndehet mbi ēarēaf si pa kuptuar,
Si ngricat qė pėrcjellin njė fundvjeshte
Tė mardhur, nėn njė diell tė sajuar.
I themi shpejt e shpejt sa pėr tė thėnė
Ca tinguj lamtumire gjithė gėrvishtje,
Sikur kjo ngricė gjuhėn na ka ngrėnė
Nėn hėnėn vjetėruar si relike.
2002
Mallkim virgjėrie
Mbrėmja pas tylit tė hollė
Nuk mbushet me frymė e zverdh.
Mbi degė harruara dy mollė
Nėn bluzė valosur dy shegė.
Pasqyrės vdes muzgu nė dhomė.
Njė thinj' e ther brinj' mė brinjė,
Njė rrudhėz e ējerr, i ngul thonjtė
Pėrvėluar mallkon virgjėrinė.
Njė vello e bardhė, mjegullhollė,
I tretet mbi sup me trishtim,
Rėnkon dhe syve njė dorė,
I shfaqet, i shket pėrmbi gjinj.
I dridhet pushi, rrėnqethet
Dhe dora i rrėshket ethenxehtė,
Dy buzėt e vogla si ledhe
Njomiten si myshku i blertė.
Shkalluar kanatat nė gjoks
Ēarēafėt, jastėkėt nė raft,
Kuvertat jetime vetmojnė,
Qėndismat gjembojnė mbi shtrat.
Njė hije tretet nė dhomė,
Me pritjen qė zemrėn ia qeth,
Perėndimi shuhet mbi mollė
Nėn bluzė ēahen dy shegė.
Dhimbje
Ti ike duke shkelur
Mbi barin e brishtė,
Mbi barin qė shtat sa kishte hedhur
Nė zemrėn e trishtė.
Vesėn e shprishe,
Rrėshqite si muzg,
Mbrėmjen qė digjej nė yje
E mblodhe nė guackė si molusk.
Ra njė fole
Ra njė fole,
njė ēerdhe e ngrohtė,
Nga gishtat e pemės sė tharė.
Ra njė fole,
zogjtė e ngratė
Klithnin,
klithnin.
Kujt i klithnin?
Erės,
Apo degės sė thatė?
Absurd
Ne ecim.
Shpirtrat rėnduar nga mitet
Dhe ca mirazhe na trazonin djallėzisht.
Dhunshėm,
Me dhėmbė kėpucėsh
Kafshonim udhėt,
baltrat, gurėt.
Yjet thėrrmoheshin nėn kėmbė,
Hėna pėrbaltej nė pellgje.
Kafshonim hijet tona,
veten.
Nata e pėrēudnuar
Luante absurd.
Bajonetat ēirrnin qiejtė.
Qiejt ndiznin yjet qetėsisht.
Ne i gėzoheshim pa ditur pse yllit
Qė kėputej tutje horizontit
Dhe marshonin drejt askundit,
ēmendurisht.
Ne ecnim,
Ndjenim erėn qė grindej ndėr shelgje,
Shiun e trishtimit vazhdimisht
Hėna pikėllonte mbi pellgje.
1990
Kėnaqėsia e parė
Ėshtė dhembja e dritės,
Thyerja e guackės sė verės
nė daljen e parė,
Rit mėngjesi i diellit qė sheh
smeraldet e vesės
Dhe dehje e barit kapėrthyer
nga mijėra ylberė.
Edhe dielli
edhe bari
edhe vesa
Ta bėjnė me dorė
Si kokėrra e mollės Adamit.
Pėrtej syrit
I'u fala njė druri,
Qė mė hodhi ca gjethe;
Ca gjethe zhurmė
Nė pyllin e heshtjes.
Pas drurėve dielli
Filloi tė lidhej
Me fasha drite.
Dritė shiu
Buzėqeshjet e shndritshme tė shiut,
Nėpėr perde qelqesh varen nga strehėt.
Zgjas grushtin,
Me gishtat e njomė,
Tė mbledh vallėzimin e shiut.
Balerinat e vogla qė kėrcejnė mbi plloca..
Kujtimet zgjohen nga strehėt
E mbėshtillen me pėrgjėrimin e nėnės:
"Mos ftohesh!"
Mė tepėr se njė ėndėrr,
Mė qafon njė shall i butė, i ngrohtė
Dhe thinjat shpėrfaqin argjendin
E diellit qė fshihet
Nga njė perde me lotė.
Unė, mė s'di sa vjeē jam tani
Dhe s'di mė strehėt ē'pikojnė;
Lotė,
Apo shi?
Lamtumirė
Oborri
Porta gjysėm e hapur
Dhe nė tė
Fluturim gjethesh
Me figurina ere
E kėmbė lejlekėsh qė ndjellin ikje.
Qershia vetmonte mbi plloēat e krisura
Tė frymėmarrjes sime
Me fėrgėllimėn
E krahėve tė pėllumbit nėn kthetra skifterėsh.
Gurėt e kalldrėmit
Me njė zbutje tė vajtė
Ndrinin, sy tė lagur vetmie.
Harabelat e trishtimit
Pėr tė fundit herė zhurmuan
Muret e kėtij mėngjesi tė murrmė
Nė faqet e tė cilit shkruhej
Me germa mėrzie:
LAMTUMIRĖ!
2001
Je mjegull
Shpesh mė fanepsesh
E qasesh
mjegull,
Sillesh nėpėr kopsht,
Ta ndjej frymėn,
Pastaj loton qershisė
E thinj njė pjergull
E fijeve tė barit zbret brymė.
Pas teje dal oborrit nėpėr rrugė,
Ku heshtja puth kalldrėmet gurrėlarė.
Ke qenė thua?
Apo s'ke qenė kurrė?
Apo tė treti malli im i valė?
E ndjej si vjen e ikėn
Si mė tretesh,
Nė gishta mė rrėshqet
E nėpėr buzė,
Po mjegull shpirtit tim ti do t'i mbetesh
Dhe mjegull shpirtit tėnd do t'i jem unė.
2001
Nė fushėn qė digjet
Kėtu nuk ka mė shushurima plepash,
Njė zog tė cicėrijė s'duket kund,
Tymojnė torfat mbrėmje tė djegura,
Vetmi tė shkretėtirta erė shkrumb.
Mė vjen nėpėr tym e qeshura jote,
Me diellin qė zogjve u lahej mbi krahė,
Veē sot po digjem, jam plisi i njė torfe
Dhe zjarri mė djeg, si zogun tė gjallė.
Tė tjera mbrėmje kemi drithėruar,
Kur buzėt me puthjet e nxehta t'i ndizja,
Kur torfa pėrzihej me gjethet rėnkuar
Dhe flokėt na ngecnin ngatėrruar nė gishta.
Me torfėn po digjem, po shembem dhe unė.
Tė tymtat ēembere mbi gjoks po mė ngrihen.
M'i ruaj nė sy pak zogj e pak drurė,
Njė kėnd me blerim, tė prehem mos digjem..
2002
Natė e ēmendur
Pastaj
Pastaj hėna u ēmend
Braktisi qiellin
E kėrcente nudo.
Nata ē'virgjėrohej nė flakė tė serta, tė misterta
Nga buzė tė ēmendura
Qė shkarkonin puthje.
Tė ēmendur si hėna
Harruam diellin qė po lindte.
Peng
Njė hithėr
Nė gjoks
Mė djeg
Ka kaq vjet.
Kam frikė,
Me hithėr nė gjoks do tė vdes.
Drenovares
Ish piku i manave, verė
Pikonin manat si kurrė,
Horror i paparė ndonjėherė,
Gjakosur gurė dhe drurė.
Nėn mana ecja hutuar,
Me kėmishė tė bardhė pėr dreq
Njė vajzė me kovė nė duar
Mė shihte nė sy pa tė keq.
Mė shihte e qeshte me mua
Ma bėnte me gisht nga kėmisha
E manat qė kishte ndėr duar
M'i zgjaste ndėr buzė me gishta.
Dhe gishtat dielli mes fletėsh
I zgjaste si ledha mbi gjinj
Pse gjoksi mė digjej tė nxehtash
Nga sytė apo manat e zinj?
Dhe lėngu qė rrodhi gishtrinjve
Pėrskuqi dhe diellin mbi gjinj,
U dogja, ato manat e gjinjve
T'ia shtrydh, me et t'ia thėthij.
Se ē'ndodhi asnjėher' s'u tregua
Atje mu nėn manat e vjetėr.
Veē gungat lastarė biskuan
Dhe trungjet gunguan mė tepėr.
Ka ikur, kaq koh' ka kaluar,
Kėmisha, e bardha, e holla,
Si zjarr sot mė ndizet nė duar,
Ē'mė dogji me manat Drenova!
Natė me hėnė
Hėna shket Moravės sė dremitur
Derdh qumėsht mbi gur' e mbi plloēa
Gjumi im, ky zog i cfilitur
Pėrpėlitet i pazė nėpėr shtroje.
Teptis njė dritė brenda meje
E mė ndrit e mė lan krejt nė ar
E mė shtije pėrvėlime ndėr deje
Sa dhe udhėt i marrosur i marr.
Tė kėrkoj sa tek ēezma, tek kisha;
Gur mė gur anės lumit s'lė vend.
Lumi derdh nėn man mėrmėrima
Sikur zėrin tėnd nėpėrmėnd.
Edhe era qė shket nėpėr drurė,
Pėshpėrit drithėrisht veē njė emėr
Mė puth lehtė me buzėn e butė,
Mė ngre shpresa fole mu nė zemėr.
Por mbas xhamash, atje nė dritare,
As pėllumb, as guguēe s'guit,
Sot kjo hėnė e ftohtė vetmitare
Vetėm skuta vetmie mė ndrit.
Mbi kalldrėma brodha e brodha
Nėn hėnė pa ty i pafrymė,
Mėngjesin e prita mbi plloēa
Mbėshtjellė si guri me brymė.
Nėntor 2002
Pendesė
Gjumi mė trazohet
E sytė bredhin nė terr me duart
Qė kėrkojnė siluetėn e lules
Tė pakėputur nė degė
dhe vyshkur
Nga mospėrfillja ime e verbėr.
Ajri trazohet me aromėn e saj
Dhe mushkėritė s'ngopen sė thithuri:
Pendesė!
Buzėqeshja jote
Kujtimet pėrmbysur,
Si njė gėrmadhė e vjetėr,
Ku era e harresės lė
Fishkėllimėn e vet sunduese.
E vetme, buzėqeshja jote mbetur
Nė njė cep muri tė parrėzuar ende,
Gdhendur e latuar bukur
Me guret e zinj tė Mborjes.
Aty munda tė gjej
Atė pak diell me ngjyra tė ndezura
Qė u merrte borxh trėndafilave
Nė oborrin e shtėpisė sime.
Dita kur u martove
Mbi mua binte drita e rrėnuar,
Nėn hije errėsire rrija strukur
Dhe zemra pėrpėlitej e kafshuar,
I zgavėrt kisha mbetur e zėhumbur.
Fustani bėnte dallgė e valėvitej,
U rrudha e u rrudha nėn lėkurė
Dhe drita mė vėrbonte, kisha dhembje,
E dhembja rrokullisej pėrmbi gurė.
Askush nuk m'i pa lotėt pėrmbi faqe,
Askush dhe nuk mė pa duke rėnkuar.
Porse njė zog nė sy puplat i lagte
Dhe ikte nėn njė qiell tė dėshpėruar..
Oborri sa s'po ēaheshe nga gazi,
Po hėna tė rėnkohej mbi kurorė
Dhe yjet tė ronitur nga marazi
Tė shuheshin, shkėrmoqeshin nė dorė.
Akoma s'kishte pushuar klarineta
Morava hidhte hijen mbi oborrė,
Degdisur ika udhėve tė shkreta,
Ku s'ndihej mė, as dasėm, as dasmorė.
2001
Portat e mėkatit
Portat e mėkatit
Gėrvijnė,
Qajnė,
Rėnkojnė.
Moooss
!
Mos e hap kėtė portė!
Avuj dėshirash
Mbi xham mjegullojnė.
Ne vazhdojmė me fund,
Tė pijmė
Gotat e krisura
Tė heshtjes sė ngrirė.
2001
| |
| | | | Riza Braholli | |
|
Similar topics | |
|
| Drejtat e ktij Forumit: | Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
| |
| |
| |
|