Fshatare e bukur
Fshatare e bukur
E zeshket nga dielli
Ma jep nje puthje?
Popo jo, trimi im,
Pse keto peme nuk kerkohen
Nuk shiten dhe dhurohen
Po vilen me dy
E po tash une vetem
Fshatare e bukur
E zeshket nga dielli
Edhe une jam vetem
E po vjelim me dy
Popo jo, trimi im
Pse keto peme jane te tharrta
Jane ende aguridhe
E po do te embelsohen
Kur dashuria te bjere ne to
Fshatare e bukur
E zeshket nga dielli
__________________
Domenico Bellizzi (a.k.a. Vorea Ujko)
Burimi
Duke ndjekur gjurmėt e stėrgjyshėve
kam ecur pesėqind vjet
me kėngė arbėreshe nė buzė
e sot ua gjej burimin
dhe i lisave, i erėrave
i fshatarėve, i punėtorėve
un jam vėlla.
E shenjtė kjo tokė,
i shenjtė ky qiell
e nga tė gjithė unė ndihem i mbrojtur
dhe juve jua fal kėngėn time.
Natyrė
Tek vrapoja me nėntėdhjetė
u ndesha me njė bagėti.
Ndala sa tė kalonte
e nga xhami i makinės
unė vėshtroja fushėn e blertė
dhe malet me borė pėrpjetė.
Mė arriti nė flegrėn e hundės
aroma e deleve
e mė kapi njė lakmi
jete tė thjeshtė.
Nėse do tė kisha qenė mė i guximshėm,
do ta kisha lėnė makinėn
pėr tė ndjekur delet
bashkė me barinjtė.
Ēfarė kėngėsh,
midis malit dhe fushės.
Kėndova brenda makinės
gjatė tėrė udhėtimit.
Nė aeroport
Gusht i vonuar. E unė
i kredhur nė zhegun
e aeroportit tė Tiranės
shijoja njė ditė fėmijnije
duke kėrkuar fillin e bjerrė.
Nga pista e fluturimit
njė zė mė thirri:
Mirė se vjen vėlla Vore!
Prej kah vinte ai zė?
Ishte vallė zėri i babės
apo zėri i vėllait?
Tė dallova e m'u duke
njė shtegtar udhėtimesh tė gjata
nėn qiej tė shndritshėm.
Dėgjova pėrshėndetjen e ngrohtė
dhe pashė fytyrėn e butė
ku lexova sihariqe tė sigurt.
Nga sa mot ne u kishim ndarė?
Oh, rrahje zemre!
Askurrė s'kam qenė ashtu i lehtė
nė hovin tim tė pastėr.
E mė rrethuan krahė.
brenda njė rrethi vllazėrie.
Pastaj vrapuam drejt Tiranės
dhe e ndjeva veten njė zog
me cicėrima dielli nė gjoks.
Gra tė gėzueshme nėpėr fusha
i buzėqeshnin birit qė kthehej.
__________________
Hapma deren zonja mėmė
Edhe sivjet, moj nene
Nga mergimi i shkrete
me dogji malli per ty,
Une e di qe ti e prisje
birin tend te larget,
e qave fshehurazi
kur s'pate mundesi ta perqafoje.
Ndjeme, o e paharruara,
Mos qaj, pse mjafton sa qave
per bijte gjate shekujve.
Ti e di, nene Shqiperi
Qe une s'kam asnje faj
nese jetoj larg teje,
ashtu ka qene fati i shkrete
E eshte e kot t'i kujtojme hallet.
Ererat kane fryre mbi mua
Deborerat kan rene mbi mua
si dhe mbi koken tende,
Por mes ererave e deborerave
fytyra jote e larget
me forcoi e me ngushlloi.
Ti paske qene dhurata
qe nuk e bleva ne pazaret
por me vinte nga gjaku,
gjithmone e kerkuar
te vorbulles e jetes endacake.
U krenova melegjendat e tua
dashurova me fjalet e tua
Qava me vajtimet e tua
E tash ne buze te se kaluares e seardhmes
I drejtoj ende syt nga ti
e prej se largu ndjek emrin tend
dhe orvatem te te mbaj lart.
Leri dyshimet e mos mendo,
qe une do te doja te kisha
nje pretendim te padrejte privilegji
Une do te doja vetem te isha
biri yt, si te tjeret
Ashtu un e di
e i ardhur nga lufta e jetes
une i bie deres sate:
Hapma deren, zonja mėmė
Se yt bi jam une , o nene..
--------------------------------------------------------
Vorea Ujko
...ėshtė pseudonimi i Domeniko Beliēit. Vorea, ka lindur nė fshatin Frasnita (Frascineto, Kalabri, Itali) mė 1931. Ai ka qėnė prift si dhe ka studiuar pėr letėrsi dhe ka punuar si mėsues i letėrsisė nė Firmo.
Poezia e Ujkos shquhet pėr pėrmallimin dhe krenarinė qė ndien poeti pėr Shqipėrinė. Ai bėn pėrpjekje, ashtu si pėrgjithėsisht tė gjithė poetėt e rinj arbėreshė, qė t'i afrohen gjuhės sė sotme shqipe.
Krijimet e Ujkos janė publikuar nė antologji dhe publikime nė Itali, Shqipėri dhe Kosovė. Ai ėshtė pasardhėsi i shkrimtarėve arbėreshė tė shek. tė 19tė De Rada dhe Serembe, krijimet e tė cilėve ai i njihte mirė dhe i admironte. Nė krijimtarinė e Ujkos vihet re jo vetėm ndjenja atdhetare dhe romantike pėr Shqipėrinė, veti kjo e shkrimtarėve shqiptarė nė mėrgim, por edhe ndjenja e forte e lidhjes sė tij me kulturėn dhe paraardhėsit Ballkanas, edhe pse ata kishin pesėqind vjet nė dhe tė huaj.
Vorea Ujko vdiq nė njė aksidenti automobilistik mė 26, Janar 1989.