Leonita
Administrator
Numri i postimeve : 2988
Location : United Kingdom
Registration date : 30/03/2008
 | Titulli: Kasėm Trebeshina 1926  23/4/2008, 21:05 | |
| Kasėm Trebeshina 1926  Kasėm Trebeshina lindi nė Berat mė 5 gusht 1926. Filloi studimet nė Shkollėn Normale tė Elbasanit, por i ndėrpreu mė 1942, kur u aktivizua gjallėrisht nė Luftėn Nacionalēlirimtare, prej sė cilės i kanė mbetur disa plagė. Trebeshina ndėrpreu edhe studimet e larta nė Institutin e Teatrit "Ostrovski", tė Leningradit dhe iu kushtua tėrėsisht krijimtarisė letrare. Nė vitin 1961 arrin tė botojė poemėn "Artani dhe Min'ja ose hijet e fundit tė maleve" dhe njė pėrkthim pa emėr tė Garsia Lorkės. Veprat e Trebeshinės kanė nisur tė botohen nė fillim tė viteve '90 fillimisht nė Prishtinė: Stina e stinėve, 1991; mekami, melodi turke, 1994; Histori e atyre qė nuk janė, 1995 dhe nė Tiranė: Legjenda e asaj qė iku, 1992; Koha tani, vendi kėtu, 1992; Qezari niset pėr nė luftė, 1993; Rruga e Golgotės, 1993; Lirika dhe satirė 1994: Hijet e shekujve, 1996; Ėndrra dhe hije drama; 1996 etj. Megjithatė pjesa mė e madhe e veprės sė Kasėm Trebeshinės ėshtė ende nė dorėshkrim: 18 vėllime me poezi, 42 pjesė teatrore, 21 romane e vėllime me tregime etj. Kasėm Trebeshina u njoh si shkrimtar nė dhjetėvjeēarin e fundit tė shekullit 20. Ky fakt lidhet fillimisht me rebelimin e tij tė hapur politik, e mė pas me disidencėn letrare. Pjesėmarrės aktiv nė Luftėn Nacionalēlirimtare qė nė moshė fare tė re, ai nuk u pajtua me politikėn moniste tė numrit njė tė partisė ku bėnte pjesė; e kundėrshtoi atė nė mėnyrė tė drejtpėrdrejtė, veēanėrisht, pėr orientimin qė po i jepte letėrsisė dhe arteve. Per kėtė qėndrim u burgos dhe veprat i mbetėn nė dorėshkrim. Letra e tij "Promemorje" pėr Enver Hoxhėn, shkruar mė 5 tetor 1953, denoncon vendosjen e pushtetit "njėdorėsh" nė Shqipėrinė e Pasluftės sė Dytė Botėrore dhe instalimin e Metodės sė realismit socialist tė cilėn vetė Kasėm Trebeshina e identifikon me njė ēensurė nga mė tė ēuditshmet.
"Stina e stinėve", ėshtė vepra mė pėrfaqėsuese (e atyre qė janė botuar deri mė sot) e Kasėm Trebeshinės, e cila ka tėrhequr vėmendjen e kritikėve dhe tė studjuesve tė letėrsisė. Nė kėtė vėllim janė pėrfshirė tri novela: "Stina e stinėve", e cila ka dhe njė titull tė dytė "Kėngė fėmijėrie", "Odin Mondvalsen" me titull tė dytė "Njė histori dashurie" dhe "Fshati mbi shtatė kodrina" apo "Kapriēio shqiptare".
Ndėrsa novela e parė dhe e tretė bėjnė objekt fėmijėrinė nė njė rrėfim jashtė tabuve qė zakonisht identifikohen me kėtė moshė (Stina e stinėve) dhe me ngarkesa historiko-filozofike qė e tejkalojnė fėmijėrinė (Fshati mbi shtatė kodra), novela tjetėr, "Odin Mondvalsen" pėrbėn njė cilėsi tė veēantė si pėrsa i pėrket objektit tė pasqyrimit, ashtu edhe pėr nga teknikat e rrėfimit.
Prozator, dramaturg dhe poet, Kasėm Trebeshina e kundėrshtoi qė nė nismė metodėn e realismit socialist dėmet e sė cilės ishin brenda parashikimeve tė tij.
Qė nė vitet '50 ai filloi tė shkruajė ndryshe nga veprat qė botoheshin aso kohe. Thellėsia filozofike e veprave tė tij dhe prekja e temave tabu lidhen me talentin e shkrimtarit qė shkruan si i thotė shpirti pa pyetur pėr pasojat. Dhe ndonėse persekutimet e herėpashershme e bėnė atė tė vuajė fizikisht, vepra e Trebeshinės , ndonėse nuk u botua, si ajo vera e vjetėr, e shfaqi vlerėn e saj pas disa dekadash (nė vitet '90).
Sipas kritikės serioze vepra e Trebeshinės qėndron ndėrmjet traditės kuteliane dhe surealizmit. Nisur nga fakti se pjesa mė e madhe e veprės sė Kasėm Trebeshinės ėshtė ende nė dorėshkrim, vendi i saj nė rrjedhat e letėrsisė sė sotme shqiptare mbetet i papėrcaktuar pėrfundimisht. | |
|
Portal 