Nėse puna qėndron kėshtu atėherė ku ėshtė Xhehennemi, meqė gjėrėsia e Xhennetit ėshtė sa toka e qiejt?
E vėrteta ėshtė se ky kozmos, nė njė pjesė tė vogėl tė tė cilit jetojmė ne, nuk ėshtė i kufizuar nė kėta qiej dhe kėtė tokė, edhe pse deri mė tani nuk kemi arritur t'i njohim as qiejt.
Mbi kėta qiej ekziston pushteti i Allahut [subhanehu ve teala], tė cilin nuk e arrijnė dot mendjet e as dituritė tona. Mu pėr kėtė muslimanėt nė namazin e tyre, gjegjėsisht nė ruku' (perulje) thonė: "O Allahu ynė! Zoti jonė, Ty tė takon falenderimi sa tėrė qiejt, sa tėrė toka si dhe sa tėrė ajo qė pas kėsaj dėshiron Ti. (Muslimi)
Disa prej kėtyre gjėrave i ka vėrtetuar edhe shkenca bashkėkohore, e cila distancėn mes nesh dhe largėsive marramendese tė disa planeteve i masin me miliona vjet-drite, derisa largėsinė e planeteve tjera tė pazbuluara e masin me qindra miliona vjet-drite. Kjo tanimė ėshtė bėrė e njohur.
Nėse Xhenneti ka gjėrėsi sa qiejt e toka, kjo nuk do tė thotė se nė pushtetin e Allahut [subhanehu ve teala] nuk ka vend pėr Xhehennemin, madje nė pushtetin e Allahut jo vetėm qė ka vend pėr Xhehennemin por ka edhe pėr shumėēka, sepse pushteti i Allahut [subhanehu ve teala] nuk kufizohet me asgjė, ėshtė i gjėrė aq sa Allahu [subhanehu ve teala] dėshiron.
Nė realitet kjo pyetje ka histori tė gjatė. Nuk ėshtė pyetje qė bėhet vetėm nė kohėn tonė, por edhe vet pejgamberit [salallahu alejhi ve selem] i ishte bėrė njė pyetje e tillė. Pejgamberi [salallahu alejhi ve selem] kur e pyesnin: "Ku ėshtė Xhehennemi?"- iu thoshte:"Ku mbetet nata kur vie dita ?".
Sipas transmetimit tė Ebu Hurejres, thuhet se Pejgamberin [salallahu alejhi ve selem], e kishte pyetur njė njeri me kėtė pyetje.
I kishte thėnė Pejgamberi [salallahu alejhi ve selem]: "A e sheh se kur tė vie nata mbulon ēdo gjė (errėson ēdo gjė)? Ku ėshtė dita- pyeti Pejgamberi?
Tha: Dita ėshtė atje ku Allahu [subhanehu ve teala] dėshiron.
Tha Pejgamberi [alejhi selam]: "Po kėshtu qėndron puna edhe me Xhehennemin. Ėshtė atje ku Allahu [subhanehu ve teala] dėshiron tė jetė.
Komentatori i shquar i Kur'anit, Ibni Kethiri nė librin (tefsirin) e tij, si koment ndaj hadithit tė mėparmė thotė: Ky hadith pėrmban dy kuptime:
1- Mosshiqimi ynė i natės kur te vie dita nuk do tė thotė se nata nuk ėshtė diku, edhe pse ne nuk e dimė. Po kėshtu edhe Xhehennemi, ėshtė atje ku Allahu dėshiron tė jetė. Ky kuptim ėshtė mė i mundshėm.
2- Kur dita t'a pėrshkojė njė pjesė tė botės, nata pėrshkon pjesėn tjetėr. Kėshtu ėshtė edhe me Xhennetin dhe Xhehennemin. Xhenneti ėshtė nė pjesėt mė tė larta ndėrsa Xhehennemi ėshtė nė pjesėt mė tė ulėta. Pra gjėrėsia e Xhennetit sa qiejt dhe toka dhe ekzistenca e Xhehennemit nuk bien ndesh. Allahu e di mė sė miri!