Sipas kėrkesave tė lexuesve, po ju sjelli poezi nga poeti arbėresh Franco Esposito tė shqipėruar nga unė prej gjuhės italiane. U solla edhe njė kritikė nga Carlo Della Corte si prezentim dhe kapitullin e parė tė poezive (gati tė plotė e pėrpiluar sipas shijes sime). Me shpresėn se do tė ndjeni kėnaqėsinė qė unė kam ndjerė kur i kam lexuar dhe pėrkthyer Ju uroj ē'do tė mirė. Gabimet eventuale janė vetėm tė miat. Pjesėn biografike e lashė mėnjanė sepse ajo ish trajtuar diku tjetėr.
Diamant Abrashi
Prezentim
Qetėsisht i tronditur pėr mrekullitė dhe ligėsitė e botės, Franco Esposito, me kėtė pėrmbledhje tė fundit bėn, njerėzisht e pėr pasojė edhe letrarisht njė hap tė rėndėsishėm pėrpara: janė kėto vargjet e pjekurisė sė tij, tė njė lidhjeje me ngohtėsinė e bardhė nė mes tė bjeshkėve arbėreshe, ku ka lindur dhe pjesėrisht ėshtė rritur, dhe lago Maggiore, Stresės ku jeton dhe boton qė nga viti 1979 Microprovincia-n, revistėn jehonėdhėnėse tė Rosminit, Continit, Reboras, Sinigaglias, Chiaras, Serenit, Emanuelit dhe heronjėve tė tjerė tashmė mitikė apo nė rrugėn e mitizimit. Ėshtė sikur nė Homerin e Verbėr, Sibari i mrekullueshėm i kujtimeve tė para, me greqitetin e tij akeas tė shkrihej nga shkaku i njė gjesti magjie, pa humbur as edhe njė grimė nga profili i tij i dendur, nė pejsazhin e hijėzuar liqenor tė Veriut, duke bashkėjetuar me tė.
Poeti ėshtė liqenizuar, por ngelet nė shkrimet e tij ai realitet jonik i shtresuar, i injektuar nė ujėra tė tjera dhe tė ndryshme, megjithėse edhe kėto amniotike dhe placentare, tė shėndrruara nė gjak dhe linfė tė re. Hijėzimet mjegullore tė liqenit e kanė shtrėnguar ta mprehė vėshtrimin ashtu si edhe verbėsia e Homerit, e pėrmendur prerazi qė nga titulli, dhe qė pėrmendet shpesh nė disa poezi, kishte shtrėnguar rapsodin enigmatik tė pėrdorte njė sy tjetėr, dhuratė perėndish, me tė cilėn depėrtonte nė fshehtėsitė e qiellit dhe tokės.
I mėdyshur nė mes tė dorėzimit dhe kundėrshtimit drejtė asaj qė na japin ditėt tona, Esposito i komponon kėto dy qėndrime nė njė realitet tė tij lehtėsisht tė imagjinuar, prej njė tė huaji nė Atdhe. Nėse ebreu Chagall i bėnte tė fluturojnė violinistėt e tij, Franco Esposito u jep krihė vajzave qė i do tepėr:
Femrat flokėgjatė gjiforta
e lėnė erėn tė flasėn, fluturojnė lartė
drejtė shtertėrve tė shkujdesur
Karakteri i veēantė i kėtij libri ėshtė njė tendencė harmonizuese ndonėse nė kohė tė njėkanibalizmi letrar fluturak, dhe subeksperimenteve tė tjera. Autori i jep vetes tė drejtėn tė mos pėrgjigjet sinqerisht, si shumė poetė tė ri, tė mos ketė baballarė poetikė, por i bėn tė qarta disa detyrime ndaj poezisė sė madhe tė kėtij shekulli dhe kėrkon para amoralitetit tė shėndrruar nė rregull sjelljeje njė tė drejtė pėr indinjim:
Vrapojmė nėpėr asfalte
tė lėmuar nga urrejtja dhe vdekja, ndėrsa milingonat
vrapojnė tė pijnė gjakun tonė.Homeri i verbėr.
Nė dėrrasėn e zezė tė mbushur me shenja tė njė civilizimi pagan tė hershėm, gėrshetohen ato tė njė pietas kristiane qė pėrmbushė kalimin, nė Letėr njė mikeshe, nga i verbėti i madh i Iliadės nė tė verbėtin e Gjericos. E kaluara, nė dukje e papėrsėritshme, futet nė tė tashmen, bashkėjeton ngushtė me tė, perėnditė e sė kaluarės me miqtė e afėrt, tė lidhur nga njė ndjenjė dashurie e ankthtė.
Ta bėj qė tė ndikoj nė vetėdije, njė fakt jo i vogėl ky, kėtė poezi, janė shumė pyetje tė fshehura dhe tė drejtėpėrdrejta pa u thirrur nė retorikėn e fjalisė pyetėsore. Homeri, pasi qė ėshtė lėnė ti bie heksametri, i veshur me rrobat njė njeriu tė ditėve tona, i ulur nė njė bar tė Lisbonės si Pessoa apo tė Stresės-kafe Gjigji, i pranishėm nė kėto vargje-si Franco Esposito, vazhdon tė shkruajė nė fletė tė vlefshme fatet e botės, ashtu siē ai i verbėti i rremė, me ndonjė fėrgėllim, i sheh.
Carlo Della Corte