Nė pėrkujtim tė artistit Ibrahim Kodra (22 Prill, 1918 - 7 Shkurt,2006) , njė vit pas vdekjes...
10 poezi
O NĖNĖ
Nuk i ndiej mė ledhatimet e tua tė ėmbla
ashtu si era e prillit qė pėrkėdhel lulet,
o nėnė.
Ku je fshehur?
Nuk e shoh mė buzėqeshjen tėnde,
sytė e tu, sytė e tu gjithė vėmendje,
qė asnjėherė nuk lodheshin
sė ndjekuri ecjen time tė pasigurt.
Ishe gjithēka pėr mua.
Fytyra jote: mė e bukura
mes muzave.
Dhe flokėt e tu
tė gjatė e tė zinj
mbulonin faqet e gėzueshme,
kur gjoksi ngjallte ngrohtėsinė
nėpėr venat fėminore.
Tani ku je fshehur?
E freskėt nė kujtesėn time,
rikthehu, o nėnė,
tė pėrkėdhelėsh fytyrėn time tė lodhur.
KJO ĖSHTĖ RRUGA
Nėn qiellin yllėsor
tė Pozitanos
njė ēupėz ngjitej pėr nė Fornilo
me hapa heshtjeje.
Rrugėt ishin tė mbuluara
me errėsirrėn e natės.
Dritat lėbyrėse tė njė makine
ndriēonin
figurėn e hajthshme
tė vogėlueshes sė pjekur parakohe,
flokėt e saj tė artė shthurur nga era.
Njė zotėri avitet,
me gishtin tė drejtuar nga mali,
thotė: "Ti qė kėrkon misterin e dritės,
ja rruga qė tė ēon te Shėn Mėria".
NJĖ MIKU SHKRIMTAR
Qielli i Pozitanos
ėshtė mbuluar me retė e freskėta tė agut
e ti, duke kundruar aurorėn,
mbledh mbi njė gjethe
plagėt e kohės.
NJĖ LULE
Mos mė thuaj qė nuk tė kam dashur,
o lule e livadhit tė virgjėr!
Thuamė qė ėshtė shuar dielli,
thuamė qė toka ėshtė nė flakė,
thuamė qė hėna ėshtė ngjethur,
thuamė qė qielli ėshtė nė gjėmė,
thuamė qė s'ka mė agshole,
por mos mė thuaj qė nuk tė kam dashur
URA
Nė atė ditė tė bekuar
vajzat rendnin
nga ura.
Dielli hidhte
rreze nate
pėr t'i bėrė brune.
E PANJOHURA
Ajo ecte drejt majės
e ai zotėri mbeti i hutuar
nga njė bukuri kėshtu aq e natyrshme.
Ishte e panjohur nė atė vend
e tė gjithė kėrkonin emrin e saj.
NJĖ FYTYRĖ E FSHEHUR
Ditėn e 15 gushtit tė '77
mbretėronte heshtja atje.
Djemtė luanin: ping! pong!
nėn pishėn e sheshit.
Vajza me flokė tė gjata
dallgė-dallgė mbi supet e hajthshme
shkėlqente nė dritėn alabastėr.
Duke luajtur me krifėn e gjatė
Era e qeshur fshihte
fytyrėn e saj vezulluese
si njė gur i rrallė orienti.
PĖRSHĖNDETJA E FUNDIT
Gjatė rrugėve tė Palermos
flladi i mėngjezit
xixėllonte mbi gjethet e palmave.
Digjeshin nė diell
sheshet e asfalta.
Njė vajzė e drojtur
e shtrirė nė plazhin e dielltė
vinte nga veriu.
Veshur me ngjyra koloniale,
aq shumė tė befta
e gushti mbaronte,
i jepte pėrshėndetjen e fundit Montrealit
dhe me vendosmėri tė pazakontė
merrte rrugėn e kthimit,
humbte mes mjegullave tė bardha
qė dhunonin kaltėrsinė e shtrirė
tė qiellit mbi qytet.
BESA E SHQIPĖRISĖ
(e shkruar shqip)
Lindi dielli nė Kalabri,
u hapėn malet me rrėmbim,
tue lėnė fushat tė lulėzueshme
nė blerim.
Arbėreshėt u habitėn
pėr bukurinė e Natyrės
e thjeshtė, e pavarur
si ata, qė shprehin me zemėr
dhe harenė e fytyrės.
Nė atė ēast tė pazakonshėm
u hap qielli menjėherė:
njė shqipe e madhe,
tue fluturuar,
tokėn mbarė pėr tė zaptuar,
hapi krahėt e saj,
tue mbuluar Kosovėn dhe Kalabrinė,
Pianėn e Palermit
dhe Shqipėrinė.
Po i mbronte nė zemrėn e saj
qė tė jenė sė bashku si pėrherė,
sepse kanė dhėnė nė histori
nder e lavdi.
Shqipja nė mbrėmje
nė qiejt fluturoi
e lartazi shkoi.
Tue fluturuar lartaz nga qielli
dhe, para se tė hynte, nė hijen e natės
e ēojti lart fletėn e saj
dhe shkrojti
nė qiellin me yj tė ARBĖRISĖ:
"BESA E SHQIPĖRISĖ"
KĖRKOJ
Kėrkoj horizonteve larg
praninė e jetės
tė pafundmen
rrezen diellore,
lėvizjen.
Kėrkoj mosarsyet
tė pathyeshmet
shkulmet ujore
tė pa nisurat.
Kėrkoj befasinė
tė pėrkohshmen
tė kuptueshmen
kurajon.
Kėrkoj lartėsimin
tė pandryshueshmen,
tė pakėmbyeshmen
rebelimin,
Kėrkoj tė pazakonshmen
tė pazėvendėsueshmen
tė pazgjidhshmen
tė pamundurėn.
Kėrkoj befasinė
tė padukshmen
tė paarritshmen
zanafillėn.
Kėrkoj ēelėsin e gjithėsisė
enigmėn e ajrit
tė puhizės
tė agut tė dritės.
Kėrkoj tė mbjell nė tokė
filizin e parė
farėn e parė
tė ardhmėrisė.
Pėrktheu Eda Agaj Zhiti