NJĖ JETĖ
Iki nga hijet e statujave
nėn hirin e mbytur
fytyra e vdekjes mė pret
nė stacionin e fundit.
Nė drithėrimėn e trupit
zbuloj formėn time
tek rrėfehet e shkuara
dhe krijohet e ardhmja.
Kam afro njė jetė
qė kėrkoj tė jem
nė stacionin ku mė presin
fytyrat e tė dashurve.
JETA
E puthe nė ajėr
Krejt trupin tim
Gjersa e humbe
Ritmin e frymės
Ndjeje erė mali
E PĖRDITSHMJA
Blej herėt gazetėn e mėngjesit
Macja kėrcen me bishtin e saj
Mik tė pėrveēėm gjen njeriun
Unė pres zėrin qė mė mungon
Ajo ulet ngadalė nė gjunjėt e mi
Gėrricim bashkė fjalė me thonj
Derisa e pėrditshmja shpėrbėhet
ASKUSH
Jam e zhgėnjyer
nga rėnia e gjetheve
degėt e zhveshura
u ngjajnė imazheve
mėngjeseve nėn shi
rindez cigaren e fikur
askush nuk e hap
muzeumin e zjarreve...
Eci ngarkuar me jetėn
dua tė ruaj gravitetin
largoj ankthet, dilemat
mbetur diku tek vetja
ujra tė thella kujtimesh
mė rrjedhin nėpėr trup
-------------------------------------------
Violeta Allmuēa.
Ka lindur nė Bulqizė nė 1965. Ka mbaruar studimet e larta nė Gjuhė Letėrsi dhe ka punuar disa vjet mėsuese letėrsie nė shkollat e mesme. Ėshtė shkrimtare, autore e disa librave. Pas viteve 90 ka botuar: Sytė e Dritės poezi, 1994; Era e pasionit roman, 1996; Zonjusha nėn mjegull roman, 1998; Jetoj me zjarrin poezi, 2000; Hije gruaje publicistikė pėr Kosovėn, 2001 (botuar nė italisht dhe anglisht).
Violeta edhe pse e re nė krijimtarinė artistike ka tėrhequr vėmendjen e kritikės nė Shqipėri, Kosovė, Mal tė Zi. Ėshtė lakuar si stil i veēantė nė antologjinė e kritikės Ballkanike. Dhe shpirti i ndjeshėm i shkrimtares V. Allmuēa nuk mund ta pėrkundė dhimbjen nė romane dhe ese, vetėm kur ajo ėshtė nė grahėm. Violeta kėrkon tė jetė serum pėr ti dhėnė ndihmėn e parė, pėr ta nxjerrė nga gjėndje Kome, kėtė dhimbje qė ka pllakosur njė pjesė tė mirė tė shoqėrisė sonė tė traumatizuar shpirtėrisht, moralisht dhe fizikisht. Dhe kėshtu Violeta bėhet viktimė e ėndrrės sė saj, pėr tė ndihmuar njerėzit e barktisur dhe tė lėnė nė udhėkryq. Ka kryer kurse specializimi pėr mbrojtjen e gruas dhe fėmijės nė Angli dhe SHBA. Ėshtė drejtore ekzekutive e Qendrės sė terapisė sė sjelljes me qendėr nė Tiranė, por aktiviteti i saj mbulon tė gjithė kufijtė e Shqipėrisė.
Qendra qė drejton aktualisht jep ndihmė pėr vajzat dhe gratė nė luftėn kundėr trafikimit tė mishit tė bardhė. Kush nuk e njeh Violetėn, sidomos nė Shqipėrinė e mesme dhe tė jugut, ku dhe fenomeni i trafikimit ėshtė mė evident. E kush nuk e ka ndjerė dorėn e ngrohtė tė saj, ku me ndėrhyrjet ka bėrė qė ti zbusė dhimbjen kėtyre familjeve fatkeqe, duke i ingranuar nė jetėn normale. Sa e sa herė, zonjusha e vockėl i ka pėrplasur dhėmbzėt e saj me dhėmbėt e shtetit, dhe ajo ka fituar e sigurtė me forcėn e saj, pėr atė qė bėn. Violeta ėshtė njė ndėrlidhėse dhe organizatore shumė e zonja me donatorė e fondacione bamirėse jashtė shtetit, pėr ti ardhur nė ndihmė financiarisht viktimave nė fjalė. Dhe magjia e shpirtmadhėsisė sė saj i hipnotizon ata, para projekteve nė destinacion tė Violetės. Dhe kohėt e fundit ka mundur tė lidhė pas dhimbjes sė viktimave, njė fondacion kroat, tė cilėt para njė muaji i kanė ardhur nė ndihmė familjeve tė ngujuara nga gjakmarrja (nė zonėn e veriut) me ushqime dhe veshmbathje. Dhe kėto ndihma do tė vazhdojnė sėrish, duke pėfshirė aktivitetin bamirės edhe nė zonat mė tė thella tė veriut, si nė Kukės, Pukė, Tropojė etj. Kjo nismė e ndėrmarrė nga Violeta, ėshtė njė pėrvojė humane e njerėzore, qė atė e bėn njė njeri qė ka fituar dashurinė dhe respektin, duke parė tek ajo njė dritėz shpėtimi. Ndryshe nga OJQ apo Shoqata e misionarė tė legalizuar e vetquajtur si shpėtimtarė pėr tė dėmtuarit e fenomeneve tė ligėsive dhe ngjarjeve gjurmėhidhura qė nėnshkruajnė vetėm viktima tė pafajshėm. Dhe kėto organizata dhe shoqata mbinė si kėrpudhat ēdo ditė, pėr interesa tė ngushta, tė cilat abuzojnė me shpirtgurėsi dhe shfrytėzojnė dhimbjen e njerėzve fatkeq, duke mbushur xhepat e tyre. Ky realitet na vret me shėmtinė e pėrballjes sė pėrditėshme ndaj dhimbjes sė gjorė qė ulėret
dhe kėrkon ndihmė nga njerėz qė nė ndėrgjegjen e tyre, ka rrahje zemrash me tė vėrtetė njerėzore qė dinė tė sakrifikojnė edhe gjėnė mė tė shtrenjtė, gėzimin e jetės sė tyre. Njė ndėr ta, ėshtė edhe Violeta Allmuēa ku prania e saj ėshtė kudo, me shpirtin e saj tė madh, jo vetėm nė Shqipėri, por edhe nė trojet etnike ku jetojnė shqiptarėt. Violetėn e gjen pranė dhimbjes sė tragjedisė nė Kosovė, nė fshatin Poklek nė familjen e Fadil Muēollit, (ku ka ndodhur tragjedia mė e madhe nė luftėn e Kosovės) ku nda 70 pjesėtarė tė familjes sė tyre janė djegur barbarisht 53 anėtarė tė saj. Violetėn e gjen nė shtėpinė e Adem Jasharit, nė Kosovė. Atė e gjen nė mitingjet pėr lirimin e tė burgosurve politikė nė Kosovė mė 6. 8. 1999.
Violeta Allmuēėn, me dhimbjen e varur mbi shpinė e gjen kudo. Ajo i ndjek fėmijėt jetim tė Kosovės edhe nė njė shtėpi jetimore nė Tetovė (tė ngritur me ndihmėn e saj). Tė pėrshkruash aktivitetin human tė saj nuk mundesh ta shkruash me njė artikull nė gazetė, sepse ajo ėshtė njė shtegtare e bamirėsisė, qė kudo qė shkel shpėrndan flatra gėzimi pėr jetėn. Si nėnė Tereza, qė gėzimin e jetės sė saj e shkriu me urinė e tė uriturve kudo nėpėr botė, duke u bėrė simbol i njerėzimit. Edhe Violeta, me shpirtin dhe karakterin e fortė qė karakterizon bulqizaken, trupvogėl, ka vendosur qė gjithė jetėn e saj ta investojė pėr tė shėruar e ndihmuar plagėt e dhimbjes, qė janė ulur kėmbėkryq nė Shqipėri. Me guxim qytetar e profesional mund tė them, pa e tepruar se Violeta po bėhet njė Nėnė Terezė e dytė, ajo po rend drejtė madhėshtisė sė bamirėses mė tė madhe tė botės, Gonxhe Bojaxhiut.
Fatime Kulli