Te gėrmadhat e fshatit
Mihal Zallari u lind nė vitin 1896 nė fshatin Frashėr tė Pėrmetit dhe nė vitet e para tė shekullit tė kaluar ai u shkollua nė njė kolegj gjerman nė Turqi ku mė pas punoi edhe si pedagog. Mė pas ai shkoi nė Grac tė Austrisė ku u diplomua pėr Shkencat Politike. Gjatė viteve tė Monarkisė ai shėrbeu si mėsues nė disa nga gjimnazet e vėndit dhe njėkohėsisht u shqua si njė nga publicistėt mė nė zė tė asaj kohe. Gjatė viteve tė pushtimit tė Shqipėrisė ai shėrbeu pėrsėri si mėsues dhe nė tetorin e vitit 1943 u zgjodh Kryetar i Parlamentit shqiptar. Kjo gjė u bė shkak qė nė marsin e vitit 1945 ai tė dėnohej me Gjyqin Special me 30-vjet burg politik, tė cilin e vuajti kryesisht nė Burrel. Mihali Zallari vdiq nė vitin 1967 dhe pėrveē politikės qė iu imponua nga rrethana tė ndryshme, ai kishte pasion tė veēantė pikturėn, skulpturėn dhe poezinė.
Poezi nga Mihal Zallari
(ish-Kryetar i Parlamentit shqiptar)
(Frashėri) Djegur mė 23 prill 1914
Kėtu jam! I mbėshtetur te pragu i shtėpisė.
Pa kthim rrėnuar janė kujtimet e rinisė!
Kėtu jam, duke pritur mos dalė dikush pėrpara.
Rreth meje, brenda meje,-kudo vetėm gėrmadha.
O Zot! Si isht' e mundur njė vepėr kaq e zezė!
Shtėpitė shoh tė digjen pa rėn' e para rezė,
Shoh pleq e gra tė ikin, fėmijėt zbath pėrdore,
Se s'deshėn tė mohojnė pėrpjekjet shekullore
I pikėlluar ngrihem, ngas fshatin anembanė
Shėtis oborr-e shkollės, kėpus njė degė thanė,
Zbres poshtė te mulliri gjat vijės nėnė hije,
Nė ethe duke ndjekur gjurmėt e njė fėmije.
Kjo kaēkė e ērrėnjosur, qė gjuanim me gurė,
Kjo shtyllė anės lumit, ku ish dikur njė urė,
Kėtu ky lėm i shembur, ku bėnim festa mundit,
Ēdonjėra plag'e hapur nė trupin e katundit.
Por gurrat e teqesė, siē rridhnin, prapė rrjedhin,
Dhe lisat e Shėn Kollit hijet, qė hidhnin hedhin
Aromė lėshon toka, ėsht' kaq e bukur dita
Sikur kam dal nga burgu e ėmbėl ėshtė drita.
Edhe njė herė sillem rreth vatrės sė rinisė,
Me mall tė dyfishuar puth pragun e shtėpisė'
Pastaj nė mes tė fshatit te shesh'i kishės kthehem
Dhe pranė varrit tė gjyshit nėn qiparisa ndehem.
Pėrballė meje shkėmbi siē ishte-vijėmprehtė!
Rreth meje horizonti siē ishte-vijėqetė!
Dhe prapė thell'e ndjej, qė t'gjitha kan ndryshuar
Qė zemra ime ėshtė pėrjet'e varfėruar.
Atje te der' e kishės, mbi murin e hajatit,
Qėndron gati e shuar ikon' e shėn Thanasit,
Por syt'e e qetė flasin, nė shpirt sikur mė shohnė
"Esht, biro, von' mė thonė: sa tė jesh gjall: ėshtė vonė".
Ndėrkaq nata shtrihet prej pyllit mbi luginė.
Njė cjap i zi vėrret te shkėmbi mbi greminė.
Dhe un' pėrgjoj nė heshtje me shpirt tė turbulluar
Sikur t'thėrrit ndėrgjegjja e veprės sė mallkuar.
Mesnatė! Gjithė sendet po heshtin dhe pėrgjojnė
Me to pėrgjoj dhe unė gurrat, qė murmurojnė
Dhe nėpėr murmurime ndėrgjoj pastingėllime
Nga koha, kur e lumtur, kėndonte zėmra ime.
Prill 1947
Jemi tė rinj
Jemi tė rinj, jemi tė ra
Dhe jetėn lart e ēmojmė
Porse nė botė pėrmbi gjithēka
Lirinė dashurojmė
Tė lir, nė mal, tė lir' nė fush'
Tė lir' pėrgjithėmonė
Veēanėrisht jemi tė lir'
Kėtu nė kraharorin tonė.
Mjaft gjer mė sot kryet nė re
Mė s'duam tė ėndėrrojmė
Jetėn siē ėsht' pėrzėmėrsisht
Nė sy ne e shikojmė
Jemi tė rinj, jemi tė ra
Dhe jetėn lart e ēmojmė
Porse nė botė pėrmbi gjithēka
Lirinė dashurojmė.
Pranverė
Eshtė njė ajėr i lehtė rreth nesh,
Shėronjės,
Edhe njė diell, i ngrohtė, qė qesh
Ēlironjės.
Lule mbulojnė fushė dhe shteg
Me erė,
Zogjtė kėndojnė degė mė degė:
Pranverė!
Ju puth me mall!
Thua ish dimri, qė na mėsoi
Tė ēmojmė,
Dimri i ashpėr, qė na tregoi
Tė rrojmė?
Shoh qiell' e qart', shoh syt' e tua
Tė ėmbėl,
Paqe e qetė derdhet mbi mua
Nė zemėr.
I.XI. 47
Ujrat
Zbresin ujrat malit tatėpjetė
Dhe murmurojnė
Ngrehin lulet kryet pėrpjetė
Dhe po pėrgjojnė.
Ah! T'i ndalojnė, me ta tė bredhin
Sa dėshirojnė
Rrjedhin ujrat njė sy iu hedhin
Rrugėn vazhdojnė.
Dalin nga nata, ku mėmat endin
Tė jetės fije,
Nga vend' i heshtjes, ku sendet s'hedhin
As drit' as hije.
Ē'ėshtė e keqe, ē'ėshtė e mirė
Ata s'e ndjejnė,
Gjithmonė lėvizės, nė forcėn e lirė
Gėzimin gjejnė.
Herė shpėrthejnė, urat tronditin
Dhe i rrėzojnė,
Herė, tė qetė, fushat vaditin
I pasurojnė.
Forca tė fshehta motit kan' ngritur
Pllaja dhe male,
Ujrat plotėsojnė, duke skalitur
Veprėn e madhe.
Gjith' elementet dhe forcat e fshehta
Sodit dhe motit
Njė qėllim mbartin, sa tė jet' jeta
Planin e Zotit.
* * *
Zbresin ujrat malit tatėpjetė
Dhe murmurojnė
Dalin pėrpara lulet plot jetė
I ngjatjetojnė
Nėntor 1947
Syt' e pafajshėm
I qetė duket nėpėr frėngjitė
Njė copė qielli
Mbi mur' e ftohtė hedh pakėz dritė
Njė reze dielli.
Te port' e burgut syt' e pafajshėm
Tė njė fėmije
Qeshin, se s'qajnė syt' e pėrmallshėm
Tė sime bije.
Te hekurat qepur fytyr' e ndritur
E gruas trime
Shikim i ėmbėl mė heq papritur
Tė errtat mendime.
Mėmė dhe bijė, piktur' magjike
E paharruar!
O port' e burgut, suaz' tragjike,
Ti qofsh bekuar!
Sytė e tu
Urrejtjen mbytėse jetova,
Pėrmbysjen vrasėse ashtu,
Dhe prap tė gjitha i harrova.
Qė kur takova syt' e tu.
Po! Syt' ikonė bizantine,
Fytyr'e zbehtė si qiri,
Gjith' qenia tėnde, deg' dafine,
Njė vetėm shprehte: dashuri!
Dhe u pėrule para meje,
E ēqetė-qetė pa mbarim,
Sikur tė kesh para teje
Tė njerėzimit mbar'trishtim.
I prekur thell nga mallėngjimi
Ēlironjės ra i pari lot.
Ti mė shpėtove nga dyshimi
Mos vuajtja ime isht' e kot!
Nė rrugėn time tė munduar
U derdh e qet' njė drit' e re,
Dhe zėmra im' e torturuar
Rigjeti shtegun pėr n'atdhe.
E para ishte vajza jonė,
Qė erdfh' e ndėnji te un' nė hije
Dhe fshiu plagė dhe demonė
Me buzėt e njoma tė njė fėmije.
pergatitur nga Ledia Dushi