Nė veprėn Juvenilia kemi tė strukturuara disa
Poemtha dhe sonete dhe shumė vjersha tė tjera lirike.
Poemthi Vaji I
Bylbylit, ndahet nė katėr pjesė dhe qysh nė pjesėn e parė ne kuptojmė se kemi tė
bėjmė me njė tekst alegorik,ku pėrmes bylbylit na jep fatin e popullit tė
robėruar nga pushtuesi.Kafazi I bylbylit nė kėtė rast me robėrinė e popullit nga
pushtuesi .Mirėpo megjithatė optimizmi ėshtė I pranishėm nė poemth ndoshta ishte
koha e njė Vrulli tė ngjarjeve historike. Kemi tė pėrdorur figurėn e simbolit qė
me anė tė bylbyli tani ne kuptojmė popullin dhe gjendjen e tij.Vaji zė njė ndėr
motivet kryesore nė poemė atė nuk mund ta zbusė as ndėrrimi I stinėve( nė tė
cilėn pjesė na paraqiten pjesė idilike)
Nė pjesėn e tretė vaji shkon edhe mė
tej tash nuk qanė vetėm bylbyli (populli) por edhe vetė vihet nė in medias res
(nė qendėr tė vėmendjes) duke kjajtė pėr atdhe qė na del si njė lloj proteste
shpirtėrore,ėshtė emocionale mėnyra kur ai nuk ka se ku tė ngushllohet dhe thotė
se po ta dėgjonin vajin tėnd do tė qanin bashkė me ty edhe hėna e dielli. Nė
pjesėn e fundit kemi njė optimizėm tė thellė pėr gjendjen e cila nuk do tė
zgjasė.
Pėr nga struktura metrike tė themi se kemi tė pėrdorur 8 dhe 11
rrokėshin ndėrsa nė pjesėn e fundit kemi tė pėrdorura vargjet e thyera ku ēdo
herė nė fund tė strofės kemi tė shqiptuar vargun Fillo me gėzue.
Nė pjesėn e
parė tė kėsaj poeme kemi tė pėrdorura katrena me skemė tė rimimi ABCB
I
TRETUNI- Edhe kėsaj si zhanėr mund t`I themi poemth,e cila trajton njė temė
sciale, ėshtė e ndarė poashtu nė pjesė(5) . Na jepet kėtu gjendja e rėndė
shpirtėrore, vuajtja e njeriut I cili ėshtė I detyruar tė largohet nga
vendlindja,hasim vėshtirėsin e tij pėr t`u larguar nga shtėpia nga aratė e
ē`ėshtė mė e rėnda nga nėna nė kohėn kur ai I duhej mė sė tepėrmi sepse siē
thuhet nė vargje ajo ishte e shtyrė nė moshė.
Kemi mė pas pjesė deskriptive
tė vendit ku kishte mėrguar qė pėr tė ėshė trishtim qė asgjė nuk I dukej e bukur
madje as dielli pėr tė nuk nxente njėsoj.
Kemi tė pėrdorur figuren e
personifikimi qė lejlekut I jep tipare tė njeriut ishte po ai lejleku qė e
kishte pasur nė shtėpi dhe atė e identifikon pėrmes njė shenje. Aty hasim njė
varg pyetjesh mallėngjimi , por pasi qė ishte e pamundur tė merrej pėrgjigje
atėherė ai shpėrthen dhe bėnė rrėfim tė njėpasnjėshėm.( E pranishme kėtu pyetja
retorike)
Nė pjesėn e pestė dhe tė fundit na jepet njė ėndėrr qė I shfaqet tė
tretunit nėna duke vuajtur nga dhimbjet pėr djalė , madje ajo ma e lumtur do tė
ishte sikur ai tė ishte I vdekur dhe tė paktėn t`ia dinte varrin .Kėtu nėpėrmjet
figures sė nėnes lartėsohet figura e gruas shqiptare veēanėrisht si
nėnė.
ANDRRA E JETĖS
Ėshė kjo njė poemė e Ndre Mjedjes e ndarė nė
tri pjesė Trina, Zoga dhe Lokja , mund tė themi se ėshė fragmentare,mirėpo jo me
digresione sepse qė tė tria pjesėt nė fakt kanė njė subjekt tė trajtimit, kemi
tė bėjmė me njė poemth social ,i cili fillon nė njė familje tė varfėr tre
antarėshe, Lokja me dy tė bijat Trina dhe Zoga.tė tria pjesėt flasin pėr fatin e
sė cilės nė veēanti. Sė pari kemi Trinėn njė vajzė e rritur me aq mund nga nėna,
e cila nuk arrinė ta shpėrblejė tė ėmen , ajo njė ditė sėmuret dhe
vdesė.
Pjesa e dytė ka tė bėjė me Zogėn , e cila vazhdonė jetėn, ruan
bagėtitė, mirėpo njė ditė pėr fatin e keq tė sė ėmes ajo dashurohet nė njė djalė
e cila mė pas martohet duke e lėnė nėnen tė vetmuar .Asaj mė pas i lind njė
djalė pėr ta kurorėzuar lumturinė e saj.
Ndėrsa nė anėn tjetėr kemi nėnen qė
ballafaqohej me vėshtirėsitė e jetės , madje ajo mallkon vetėn se pėrse asaj nuk
i lindi njė djalė qė sot nė atė gjendje do t`ia lehtėsonte dhimbjet.Ajo nuk
mundi t`i rezisoj dimrit dhe vdiē.
Skema e rimimit te Mjedja ėshtė e ndryshme
mirėpo nė kėtė pjesė kemi ABBC,ai pėrdorė 8 dhe 11 rrokėshin.
Ndre Mjedja pėr
nga forma ka krijuar edhe Sonetin tė tilla janė Lirija , Lisus , Scodra
etj.
Lirija ėshtė e pėrbėrė nga gjashtė sonetė secili ėshtė i njė rėndėsie tė
veēant ,kėtu kemi tė bėjmė me njė paralelizėm historik tė temave ,kemi tė
pėrfshirė kohen kur Amerika u bė e pavarur nga kolonialistet anglezė, madje nė
tė pėrmende edhe emri i hartuesit tė kushtetutės Xhefersoni, dhe nė anėn tjetėr
pėrmendet gjendja e mjeruar e shqiptarėve qė mbretėronte nė kohėn e tij( tė
poetit)
Pjesa e parė ka tė bėjė me njė lloj thirrje pėr liri , pastaj na
paraqitet njėlloj lakmie ndaj tė arriturave amerikane brenda njė kohe tė
shkurtėr,madje lakmia e tij shprehet nė kėtė mėnyrė Lirine e keni ju , ne hekra
kemi qė na e bėnė tė njohur gjendjen qė po mbretėronte. Dhe fare nė fund na
jepen disa shenja optimise tė poetit qė shprehet me fjalėt se po rriten
Skėnderbetė e rinjė.
= LISUS=
Thelbi romantikė i kėtij soneti
pėrkatėsisht kėtyre soneteve, duke pėrfshirė kėtu edhe ato tek pėrmbledhja
Scodra janė tė veshur me njė formė klasiciste.Tek e para( Lisus) kemi
karakeristikė kryesore himnizimin, himnizon tė kaluarėne lashtė, pėrbėhet nga
gjithsejt dymbėdhjetė sonete , nė nėntė tė parat ėshtė pėrfshirė jeta ilire, ku
kemi tė pėrmendur emrat mė ė shquar tė asaj periudhe.ndėrsa nė tre tė fundi
flitet pėr Skėnderbenė dhe respektimi i gradave mė tė larta qė na jep njė lloj
kulture tė asaj kohe. Dhe fare nė fund na jepet njėlloj kėnaqėsie e qytėtarėve
tė Lezhės pėr faktin qė ajo po mbante eshtrat e
Skėndebeut.
SCODRA
Kjo ka gjithėsejt 11
tingėllima, ajo nis nga njė kohė shumė e lashė nga paganizmi dhe duke ardhur
deri te miti i Rozafės.Edhe kėtu kemi himnizimin mirėpo kėsaj radhe nėpėrmjet
legjendės.
Nė poemė bėjnė pjesė hyjnitė Ilire dhe ato Greke, kemi ndeshjen e
tyre pėrktėsisht tė Kuqedrės greke dhe Polifemit ilir , ku ajo e para ėshė
shkatėrrues e ēdo gjėje qė gjenė para ndėrsa ai fundit pra Polifemi na paraqitet
si mbrojtės i gjėrave pėr tė mos i shkatėrruar Kuqedra.Mė nė fund Polifemi mbyė
kuqedrėn dhe me gjakun e saj pėrcakton kufijt e Shkodrės.
Tek Mjedja
kemi tė pėrdorur 8 dhe 11 rrokėshin ndėrsa skema e rimimit nuk ėshtė ēdo herė e
njėjtė, kemi tė pėrdorura rima nga mė tė ndryshmet shem. Tek vaji i bylbyli kemi
rimėn ABCB.
Identifikimi:Lavdim Klinaku ,
Vushtrri-Kosovė-Shqipėri
Portal 
14/9/2009, 18:32