| Albania.123.st
|
Mirė se vini nė forumin "www.Albania.123.st". Ju dėshirojm argėtim tė kėndshėm, kaloni sa mė mirė nė mesin tonė. |
|
| Agron Tufa | |
| | Autori | Mesazh |
---|
BlueScreen Senior Member
Numri i postimeve : 912 Age : 40 Location : Anonimus Registration date : 04/09/2009
| Titulli: Agron Tufa 30/9/2009, 19:47 | |
| III. RRETHINAT E ATLANTIDĖS
(vargje heraldike)
PROLOG Ditėn e shtatė tė lėngatės rrėshkita nga kurthet e hijeve: marsi sybuhavitur e buzmavijtė shkiste si uji nė kofshėt e kolme tė vashave; po ishte dikush qė kish vėnė kujėn: "a tė khashė! - se s'mund tė pritej gjė tjetėr nė mė tė humburin spita ushtarak qė kishte provinca. Ai ia kishte kallur sytė pėrsheshit me shkronja qė ftohej mbi komodinė. Mė kot rrihja ta mbledh fillin e tretur ndėr fasha tė trasha resh mbi objekte: do ta mblidhte ardhja e numėrorit nga Peqini. Ai kish sjellėdy-tri fije tė njoma dorzonjash, shkulur me gjithė rrėnjė nga shpatet e Sheldisė. "A tė khashė" - pėrsėriti ai pikėllueshėm, dhe gjithēka tjetėr zhvishej nga perceptimi. Precipitonte veēse thelbi - "a tė khashė", thelbi-shkronjė. Pėrsheshin me shkronja e ngjyroste "kh - ja " grykore. Numėrori nga Peqini u zhduk pas dyerve tė nginjura me erė ilaēesh duke lėnė tė ftohen dorzonjat ndanė pėrsheshit me shkronja, ndėrsa mua, - tė rrotullohesha ankthshėm si njė predhė, nė vijaskat e asaj zgafelle mijvjeēare, asaj "kh - je" tė pamort qė oshėtinte nėpėr labirintin e laringut tė shqipes nė Peqin.
1. NJĖMIJĖ VJET VETMI TĖ SHKRONJĖS "KH"
(ia kushtoj I. Kadaresė)
...Sepse koha krijohet me vdekje, ndaj ne Jemi urna e saj, jemi qarku pėrmbyllės, Jemi ashkla plluskore mes gjethit dhe ritit - Vegulli efemere, shkumė detare a re Lojcake nė qiej, bij tė shembėlltyrės - Loti qė humb nė lumin e Heraklitit.
...Sepse koha ėshtė qenia nė prani e mungesė, Dhe mungesa krijohet me vdekjen tonė. Do hapet sipari dhe heret a vonė Papraninė do shohim tė gjithė nė Zbulesė: Do jemi boshti i veshur n'kuptim Dhe lumė Herakliti sė prapthi n'vėrshim.
...Sepse koha rikthen nė po atė tryezė Tė ngjėrojė grimat qė pati lėnė, Dhe dita e lume ndrron natėn e zezė, Dhe nata prapton me shéjza e hėnė - Ngathėt si vargjet nė anakrezė, Koha rikthen nė atė tryezė.
...Sepse koha nuk ėshtė domosdo shkatėrrim I thelbit tė Qenies, i shpirtit nė Hiē. Ana e prapme e saj ėshtė gjallim. Vdekja ėshtė Oazi dhe Krishti nė Kryq, Ku koha pushon, zgjanohet dhe ngre Tė tjerė profetė pėr sendet dhe ne.
...Sepse vdekja ėshtė veēse ē'lodhja e Frymės, Pastrimi i saj pėr gjakimin e ri Nė pulsin e gjallė tė Qenies nė kohė. Vdekja ėshtė djegia e gjethit prej brymės - E po atij gjethi qė gjen pėrsėri Degėn e blertė dhe Frymėn qė ngroh.
Vdekja ėshtė gjendje e Qenies nė gjumė, - Rrjedhė e papastėr kohe tė amullt, Ėshtė edhe nyje kohe e gangullt Dhe zor se mund tė shprehet me gjuhė. Se koha lėviz veēse nė Qenie Si anė e prapme germe, fonéme.
Mos koha lėviz dhe ngrin nė njė germė? "O shpirt i mumosur, o merrmė, o lermė, O kthem ti sėrish nė Zanafillė - Nė kllapa Logosi vulosur me dyllė, Nė kohė kaosi, nė Frymė pėshtjellimi, O kthemė nė gjendje tė grirė vetmimi" -
Tha shkronja kh dhe u suall vėrtik Profil-grirė karshi pėrjetėsisė Njė nate me prenka yjsh nė fytyrė - Dhe mbeti peng i pezullt nė grykė Nė cepin qėndror tė Ilirisė: Nė laringun e shqipes - e para mėnxyrė.
2. NJĖMIJĖ VJET KEQARDHJE PĖR SHKRONJĖN "H"
Pyeti presja: ē'ndodh kur takohen dy pykpyetje? Pėrgjigjet kllapa: tri pikēuditėse.
Anton Pashku
I Herioglife hidhėrimi hanė hėnė. Hulli Hundorėsh hapėn Hunėt e humbėn humbellash.
Hepohen Hamletė harrakatė hamendjesh: Huti hapat heq humnerash.
Hov e hidhem hamulloresh, Hyj humbas nė heshtje hithrash.
Hoje honesh historikė - Hy e himne himerikė.
Hapen hallkat hapėsisė: Helenizėm. Hurb harresa helm hazdisė: Histerizėm.
II Hordhi hardhucash - halė hakmarrje hipokrite. Horizontit hungėrijnė hymne hetite.
Hurdhė.
Hemoragji.
Hiēi hėngėr hudhra hijesh hijerėnda. Hark i hapur hanxharonte hyjzit hėna.
Hajmali havasė harushat hapėrdarė, Huqe-holla si havjari mbi hoshmar.
Herė hare harbojnė hatullat e hirta, Herė hollohet hink e hellit - hingėllima.
Hł haraēi, hurmė hendeku, hatą has, Harpa hup hire hapash nė hashash.
III Huti hutat hir' i horės harrimtare! Hyr e ha haje e hije hijerorje! O haliē hallesh halldejase habertare! Himene! hukamė harqesh humbėtorje.
Hamės humbėsi horroresh: hosana! Hekur han havan' i huaj: hosana! Heralkitin honeps Hegeli: hosana! Heraherė hidet janė Hidra: hosana!
Heshtin heshta e habitur harmoninė. Hallvė hakmarrje hap hamshori me hanxhinė. Hyn hajduti, hyn harbuti si harap - Hartė e harxh hamalli hodhi nė hesap.
IV Heliocentrizėm. Humababa humbi hartės: Hallat hallve horasani harrimegėr. Hungurijnė Hesperidet hymn Helladės Dhe Hermesit: Huserl. Hajdeger.
Halė e hyjve hyjnizues - Hiroshima. Hajku hupas hjek hise harakiri. Hapsanė hanesh hem hutoresh has Harkovi, Hunj harrimi heq hebreu: hime hiri.
Herr Halili hoje hejesh hajdutnisht, Hapin hijshėm hedh hajatit pas Hyjrisė. Hoshgjelden! - hundėzon Harambashi. Hasta la vista! - heq harrimi hurbė hashashi.
V Herė hero, herė hasėm hyqimeti, Herė hutim, herė harrim hapėsisė, Herė hulli i hardhuar n'hall Hamleti - Hijerore herė harlisur hajmalisė.
Himalajė, - hon heterash huamarrė, Hordhi hindėsh harrakatur, hapėrdarė. Hilozoizėm heraldik: hiperbolė. Hipoteza - haku i humbjes: hekatombė.
3. EKZISTENCĖ
Njėmijė vjeshta rrodhėn gjak nė ijet tona. Njėmijė vera gjaku eshkej dhe nė grykė Shtjellej Qenia, kutullohej shkronja, Frushullonte verb' i shqipes, kallej thikė
Mbi dremitjen fusharake - pelte trush, Ku lakorja e horizontit puthej epshėm Dhe skajonte rrjedhėn lumi krejt nė tush Nga kujtesėn nxin i Letės breg i mnershėm.
Pėrsėthelli shkulme ngrinte prapė shtėrngata. Tjetėr sy cikloni mbarsej shkrepėtima. Nga themel' e thelb' i Qenies trandej Fryma -
O baticė qė vdekjen vetė vure nė kllapa! Dhe n'u kthefsh nė atė thelb Zanafillor, - Kthen sėrish tė pish ambrozin tėnd hyjnor.
4. TMU - TARRAKAN
"Dhe nėse fantazma gjalloi dikur kėtu, E braktisi kėtė shtėpi. E braktisi".
Josif Brodskij
I Kėtu koha ėshtė shkallmuar nga erėra tė errėta Dhe dergjet distiluar nė Detin e Zi. Me shkopinj tė trashė rrebeshesh tė verbėra Mbi kafkuj qafgjata dunash pėrmbi- Zgjohen kumte tė fjetura deliresh tė hershme Pėr brenga tė ardhme prej vreresh tė djeshme, Qė barten, shkapeten si thneglat e treten Nė rėrė anonime ku bjerrin vetveten
II Kėtu "pasardhėsit" i sajojnė apologji Njė tė shkuare qė kurrė s'e kanė patur. Kėshtu dhe terzia, pa cohė, gjithsesi, Do sajojė prej leckash njė rrobe tė varfėr. Kėshtu historisė i japin tė pijė Prej gurrash tė lashta uji tė vjedhur, Dhe hedh shtat pėrēudshėm mashtrimi i ri Pėrkundėr rrjedhės me memorie tė tredhur.
III Krejt ēka lanė perandoritė kėtu Janė rrėnojat e qytetit antik: Gorgypa. Po koha kafshoi dhe shtroi nėr tru Shtresa pomade ndėr fasha e rrypa. Eh! Qenia si Kukule nė Fshikėz mbėshtjellė Dremit nė jermi alfabetesh, delir e narkozė, Dhe nė pėrmendet shpellash pėrthellė - Vetvetja-Proté i shket-metamorfozė.
IV Me triskuj ernash t'misterta, ē'mund tė na thotė ende Kjo natė tingujsh tinzarė qė trazohet gjethnajash? Me akuariumin qė tallazit faunė yjesh t'arrirė? Me palcė historie shtanguar ndėr pengje? Me kafka t'nėndheshme dergjur thirravajash? Me fushatėn kobzezė tė Svjatosllavit pėrfshirė Vorbullash qorre? Me lavdinė e bjerrė t'atamanit Mbi gėrmadhat e pakthyeshme tė Tmu-Tarrakanit?
V Njeriu. Njerėzit. Njėrėzimi. Mendimi pėrsėri Rikthen duarthatė nocioneve tė bjerra. Mendimi fyhet. Mes dunash pėlcet era. Njeriu. Njerėzit. Gjithė kjo industri Prej mishi cullak qė pėr diell theket - Kėto fryte tė errėta gjaku - mizėri - Janė iluzion i mbramė qė nuk don tė shembet, - (Iluzion nė kllapa plus-minus pėrjetėsi).
VI E lėmė detin tė fshajė e rrahė nė breg Me rropullitė, ēafkat, sytė e Ifigjenisė Qė sogjetojnė nga ky ngulim grek Hapėsirėn sakrale gjirit tė Pontisė. I kthehemi stepės, ku pas shpine ēurg Kanoset zhyer-gjak perėndimi turk. Muzgu enjtet. Merimanga dhe akrepa Shqyhen prąjshėm rrengjesh nėpėr rrjeta.
Vitjazjevo, korrik 2000
5. KĖNGĖ INFANTILE
Amshimi ha lastarė Pėr ty o gaztar Amshimi ha prapė Pėr ty o gazngratė Amshimi ha fruta Aguridhe tė buta Amshimi ha triskuj Me vriguj pa vriguj Me bishta nervurė Pėr ty more burrė
Amshimi ha gurė
Amshimi ha fletė Pėr ju mori bletė Ai ha lėvore Pėr ju hijerore Amshimi ha shumė Pėr ty mor i lumė Amshimi ha shkronja Pėr ju mori zonja Amshimi ha shpesė Pėr ty mori mbesė Ai ha zanore Pėr ju o lotore
Amshimi nuk nginjet Amshimi nuk thinjet
Amshimit s'i merr as dhe njė thėrrime. Amshimi ha gjethet e veta prej dorės sime.
6. TRANSHENDENCĖ
(peisazhi tjetėr)
I ...Dhe i hapa sytė nė kėtė botė krijesash qė mpaken nė pėrjetėsi. Vezullinte stepa nėn hėnė. Hėnė, o hėnė e derdhur nė Mongoli! Me kulte hijesh, angėshti baticash, e qumėshtin e tundur nė gjinj amėsie, Me rite mortore magjistricash Ti anėn e prapme tė Qenies e shpie Nė tjetėr alfabet qė ēartur rravgon, Nėpėrdredh flatra t'padukshme mshehtėsie: Kufijtė e kohėrave tėhollen dhe Fryma Somnambule ndėrkallet ndėr trupa tė tjerė. Irrele materia.Vėrshon Leta a bryma, Vetėdija, kujtesa, xhelati, viktima, - Rimishėrojnė nocionin e bjerrė. Dhe pengje tė lashta, pengje qė s'vdesin Kthejnė tė ē'mallin mortarėt e vet, Dhe detra-martirė, liqej-asketė, Shestime tė turbullta pėrbrenda djérsin.
II ...Dhe i hapa sytė nė botėn qė madhohej nėn hėnė. Tjera kohėra, tjera vrunduj qeniesh shkapeteshin mbi dhera. Tjera shira tingujsh, tjera epopera Shplojnė Qenien nė mundėsi, qajnė Qenien e ngrėnė. Qyteti hyjnor sė larti hukaste sendet pėrposh Dhe palcėn e tyre brumonte me Frymė e Vullnet. E di: sapo gjethi i zi i ditės tė rijė - "tė rrosh a tė mos rrosh" Do bėhet sinori diskret.
Tungjatjeta natė, ty o art hermesian! Kjaroma trurin dėng me skolastikė! Nė kordat e zėrit tonė pėrshkėndit Plazma e valė e verbit ilirian. Po kthen biri yt plangprishės Atlantidė! Avitet ngarkuar pasthirrma t'paemra, Se qyteti, pėr banorėt zė fill nga qendra Kurse pėr udhėtarin - nga periferitė .
EPILOG
RRJEDHĖ E DYANSHME KOHE
(Palindrom)
Aristokracia athėt tė tha: ai Car kot si ra? Tagra-argįt, įri i ra: aks ashik kisha s'ka. Teksa asket ishi, mishmash-amshim: kal' e lak. Ah, ok! Koha hark e krah ka hak. Kref ferk e reze zer - e litera, a re ti le? Shi ish. Ish shi: rrush Įdi i dashur! A visha ū Shiva? Cigare je. Ej, era gic! - Shava avash'. Jam maj, jam Liza - azil: Kish dhe shik. Her' reh prek kerp, her' reh prek kec - merr rrem. Opo jam maj e luloj jo lule: Jam maj, rreshje e sherr. - Agoj Joga!
Moskė - Vitjazjevo, korrik 2000 | |
| | | BlueScreen Senior Member
Numri i postimeve : 912 Age : 40 Location : Anonimus Registration date : 04/09/2009
| Titulli: Re: Agron Tufa 30/9/2009, 19:47 | |
| Agron Tufa
Sonet
Kupen e kujtimit tend ku ta fsheh e ku ta hedh? Bej ta flak e bej ta thyej, bej ta le e me rrenqeth. Kupa e kujtimit tend valon shkume dashurie M'u ka ngri si nje servis mbushur pije ēmendurie.
M'u ka ngri ne doren time ky bardhak i fildishte, I hedh zjarrit, zjarri digjet si ne ethe kaltersisht. Nuk e pi kujtimin tend. Kupa le ta pasqyroje Sonte qiellin lakuriq edhe henen e pagoje.
Le te rėndet e perlotur permbi kupen e mallkuar F'tyra ime nder reflekse zbehtesisht e vizatuar. Kupa e kujtimit tend me s'do mbushet kurre me ty.
Bej ta flak e bej ta thyej, bej ta pi e dot s'e pi. Do te rend pra krejt i marre me servisin e hėnuar Gjersa shkuma neper kohe do jete tretur, avulluar...
1991 | |
| | | BlueScreen Senior Member
Numri i postimeve : 912 Age : 40 Location : Anonimus Registration date : 04/09/2009
| Titulli: Re: Agron Tufa 30/9/2009, 19:47 | |
| Balade
Baladat jane te gjata, te trishta Pothuajse mbarojne me nga nje varr nen bli:
Do ta humbas per pak kohe vdekjen Serish per te vdekur mohuar nga ty.
Asnje cep te botes ku vertitem si hije S'me le pa dhimbjen tende te lashte.
Si shira te shkermoqur - tinguj sharkie Mbjellshin pa pra krymba ne rrashte.
A heret as vone s'ka qene per varret Nderkoha e pengut qe tret nje vdektar.
Vdekja eshte rroba jote qe kallet Qysh nuk mbarove se qeni gjalle?
E zjarret terbohen, shkrumbohen nder vete E zogu i hirit rritet n'ajri.
Universi fle ne sarkofagun e mallit Baladat mbarojne me nga nje varr nen bli | |
| | | BlueScreen Senior Member
Numri i postimeve : 912 Age : 40 Location : Anonimus Registration date : 04/09/2009
| Titulli: Re: Agron Tufa 30/9/2009, 19:48 | |
| Zgjeroj postimin e djeshem.
I pershtatshem per situata ku gajasja nderthuret me shkuljen e faqeve, me duket se eshte e pershtatshme per t'u perdorur si shprehje edhe ne situata te tjera shoqerore. Nuk di nese i kane gjetur vend edhe te tjere, por personalisht si shembull te pare jashte letersise i gjeta vend ne politiken shqiptare me rastin e zgjedhjeve per bashkine e Tiranes (zhvillimi me date 12 tetor perfshi ketu dhe rezultatin e dale prej tyre, se nga 345 qendra votimi, rezultati ishte i rregullt vetem per 60 prej tyre e per 285 te tjerat i parregullt).
"Majmunade e ububushme". | |
| | | BlueScreen Senior Member
Numri i postimeve : 912 Age : 40 Location : Anonimus Registration date : 04/09/2009
| Titulli: Re: Agron Tufa 30/9/2009, 19:49 | |
| marre nga FJALA
Anno Domini*
Agron TUFA
Anno Domini
Dėborės, janarit, fundosej parvazi.
Retinat e saj: tė qeta, pa frikė.
Dhe vetėm nė kupat e thella tė syve
Dridheshin dy hije si tush nė qerpikė.
Objektet, banorėt, bimėsia dremisnin.
Kalonte ajo mes dyersh, e prapė
Me zhurmė sikur njė letėr tė grisnin
Nuk thoshte njė fjalė, nuk hidhte njė hap.
Ajo kapėrcente parmaqet, kėshtjellat,
Dhe kish tė pėrndritur nė ankthin e prekjes
Nė takat e saj, korsenė dantellat,
diē paksa prej jetės, diē paksa prej vdekjes.
Pėrshkonte dritaret nė piskun e erės,
Asgjė pa lėndur, askujt pa iu trembė,
Pa krisur as qelqin, as tylin pa fshikur
Gjerdan pikėlor, plumb i bardhėllemė,
E thinjur, e pluhurt, qylymash pėrmes
Ajo vetvetiu pėrshkonte shigjetė
Pambukun, mėndafshin, mes kockash e dejsh
Kollaj si amvisė,
si mysafire e qetė.
Paracaktimi
Shitohen ditėt lik pėrbri
Dhe mineral i territ rėndet.
Unė rrah tė shpik njė histori
Qė shap i shpirtit tė mos ēmendet.
Mė kanė lėshuar pa mė pyetur:
Ji dhe mbroje kėtė trajtė!
Dhe kur ky mish tė jetė venitur,
Do ēojmė njė engjėll tė tė mbartė.
Po qė kjo trajtė tė mbijetojė,
ky shap i mish-e-shpirtit tėnd,
ėshtė parathėnė qė tė durojė
gjithėsa vdektarėve iu rėnd.
Ia bėmė kafshės rrėnjėt zorrė
dhe ty idesh tė ngjizėm Frymė.
Krijimit tonė i vumė kurorė:
Ti mos e ler ta pėrkasė brymė!
Me kėtė kumt ogur tė zi
dėnuar jam tė kalamendem,
tė shpik, ėndėrroj njė histori
qė shap i shpirtit tė mos ēmendet.
Nyja
...E tash gjithēka vjen lidhet nyje
qė duhet zgjidhur herėdokur.
Mes tokė-e-qiellit asnjė fije
Siē duhet shthurur, nuk u shthur.
Na vijnė prej slargu ca tvėrteta,
me shushurimė, me pėshpėrimė.
Drithmohet hithra dhe lėpjeta:
Jo zemra jonė, jo veshi ynė!
Ajme, si mblidhet-kutull vjeshta
I lashti fat si njė iriq!
Njė garderobė sajon gėnjeshtra
pėr tė vėrtetėn lakuriq.
Dhe shkepet klithma gjer nė yje
Dhe sprapset-gozhdė pėrmbi qivur:
Mes tok-e-qiellit asnjė fije
Siē duhet shthurur, nuk u shthur.
Enigma
Me ankth tė pjekur e zemėr tė mekur
Pranoje enigmėn e madhe:
Enigma e vogėl ka mbetur paprekur,
Nė shmang, e flakur jashtė rradhe.
Ti ditėt njėlloj vazhdon ti shtysh,
si shtjella trallisur ndėr valle.
Enigmėn e vogėl e vdire prej sysh
Si ēelėsin e shpisė sė madhe.
Do shtrihesh nga lodhja, dėrrmuar tė flesh
Me fllugėn e gjumit ndėr valėza.
Prore kanatesh shtėpinė do ta kesh
Pėr hije, kukudhėr, fantazma...
Mbi truall tė dobėt fundamenti yt
Gulēon nėn ngrehinėn e errėt.
Gremisja dije nė ndodhtė njė ditė, -
Enigma e vogėl hakmerret.
Pengu
I tmerrshėm! Pikon dhe shkrihet nė dėgjimin e vet!
Kopshti Boris Pasternak
Me ēapet e shiut rrėzohet pėrtokė,
njė hije qė shket nerrėsirė.
Kjo degė nė kopsht e rrok a se rrok,
Ēia shtiu atė drithėtirė?
Me barrėn qė mbajti tundet sikur
Njė po dhe njė jo tė kumtojė.
Po barra e Hijes rėndon si njė gur
Dhe fshihet pas shirash tė pshojė.
Me ēapet e shiut e ndjej si ofshan
Ky peng i njė Shpirti pamort...
Nga cila kohė, cila rrėnojė,
dhe cilin ka zgjedhur tia thotė?
Po shiu ahtin e Bujtėsit e fsheh
Gjethnajės me fruta-purpur...
Mos kopshtin ndėrgjegjja e ngjeth ende
E krimit qė ndodhi dikur?
Mos ndoshta ky Shpirt kurrė sdo ikė,
Mos ndoshta shirash pafund,
Pezmin e vet e zbraz pikė-pikė
Ndėrgjegjen e kopshtit tė mundė?
Erėmimi
Kėqyr kėto plepa ndanė udhe...!
Rol tjetėr skanė nė histori:
Tė ndryjnė rrathėsh si tru Bude
Historinė qė shket pėrbri.
E kur nė mish tė bardhė plepash
Sakica, sharra do ngjėrojė,
ermim i njomėsht tė vėrtetash
do tė bredh rrugės i pagojė.
Diē do tė thotė e smundet prore
Ky erėmim qė shket nė rrugė,
Se plepi zbrazi pėr ēdo pore
Atė qė kish si plep, si Budė.
Fantazmat
Se si zė erret nė rrethina,
dhe shurdhėr shirat rrahin tokėn!
Pėrreth qullen dy rjabina
Dhe dy fantazma qesin kokėn.
Njėra ndėrmend njė rrahje ore, -
Njė damar kohe lėnė shkretė.
Tjetra me sy tė tretur prore
Diē duket pret e dot se pret.
Pėrskej rjabinash rrahin hapa
Fusharakėsh qė nxitojnė.
U qepen fill fantazmat prapa
Me sytė qė ethshėm prushėrojnė.
Dhe mu nė prag tė njė shtėpie
Pėrplasin krenjat aq rropamshėm,
dhe ndjejnė se mes kėsaj njerėzie
qenkan tė dy tė Pėrmatanshėm.
Kėta dy shpirtra harrakatė,
Tė kredhur rishmi nė mėrzi
Rikthejnė tė vrerėt nėpėr natė
Ku qullen rjabinat nė shi.
Kalorėsi
Me flatrat e krrillave u bart perėndimi
Dhe ra si ndryshku i plugut.
Njė bronx i sėmurė nė pisk tė thėllimit
Larton statujėn e muzgut.
Mes malit e fushės, kur jelet e zeza
Tė territ tė prekin nė tokė, -
Zvarrė do ta heqė dikė nė varreza
Kalorės i Dyrerit galop.
Ti portėn e kyē dhe ndjen si pėrjashta
Statuja e muzgut mėsyn: -
Rishmi rikthejnė ndijimet e lashta
Qė tjetėr Kujtesė pėrtėrijnė.
Ti nuk mi nderove altarėt e mi,
As Frymėt ndėr kafshė e natyrė.
Ti engjėjt mi talle! Mė mbetet tani
Demonė tė tė ēoj mysafirė.
Portėn e ndjen si shkallmohet, gjerkur
Shpirtin ndėr lutje pėrndezė
Kalorės i Dyrerit fytyrėqivur
Ta merr me galop nė varrezė.
Lilitė
Dromcat e territ shkoqen e bien
Tespihe tė zeza pėrtruall.
Ti rishmi ua shkon kokrrave fijen
Dhe terrin e mbledh pėrkundruall.
Ēengjėll besėlashtė ta kallėzoi gjestin
Gjithė hir tė mė bėsh reveransė?
Fisnik dro kam qenė qė gjestet mė prekin,
A ndoshta poet nė Provansė?
Ndjej terrin tinzar tė mbushė ēdo enė,
Pa prekur mesdita, as mbrėmja.
E ngre dhe e kthej gurmazit si venė
Terrin me shtėmba tė rėnda.
Me bie nė kokė kjo venė e trashė
Dhe shapin e shpirtit ma trand.
Nė rrashtė pėlset me dijen e lashtė
Qė ruajti kaq vjet kontrabandė.
Kėputet e bie ēikrik qetėsia
Pusesh qė plasin shkundull.
Nė rrathė shpėrhapen ėndjet e mia
Dyndet kujtesa e turbullt:
Dallėndysha qė nisa ra e pėrgjaku
Njė valė tė terrtė e pluskon...
Dhe bef pėr njė timtė sytė mi pėrflaku
Profili yt si grifon.
Ja kopshtet... rimbushen rishmi statuja
Me shpurė e skllevėr tkalosh...
Kur shpata tė bjerė, kur zjarri, rrėmuja
Tempujt ti vėnė pėrposh
Tjetėr perandori do kesh ti ndėrruar
Nė tjetėr kohė e shkėlqim
Dhe rishmi nė sytė e tu tyllėsuar
Bie viktimė fati im.
Sdo mundem ta shpreh me fjalė vdekėtarėsh
Grimėkohėn kur syri yt
Mė kallet si ethe margaritarėsh
Dhe shapin e shpirtit trondit.
Ti flegrat mi mbush athtėsira disfatash -
Pikėllime e pezme pa mort:
Jo dashurinė, - vrigėllima shpatash
Vjen e mė shtie pėr short.
Sdo mundem ti shmangem misterit shtangues
Qė mė ngallmon kjo seancė:
Ti vjen dhe skenarin paracaktues
Shpalos me kėtė reverancė.
Pėrvoja tė lashta hidhėrimi tė ri
Rishmi na shtyjnė nė rol:
Tė shpik pra mė duhet njė histori
Vetveten ta kem nėn kontroll.
Sonet
A.L.
Kur shirat shkrehen shtrazė-shtrazė
E rrahin rrahet me rrėshekė,
Me kėrp e kulpra e kėlkazė
Bredh barit burri breg mė breg.
Baret bariu buzė burimi -
surb shirat surbull me rrebesh,
vėrvit vetimė asi vėshtrimi
shpėrpush e shprish shirat pėrshesh.
Pėrpiqen plym pikat nė parzmė
Dhe burri barit shtang vetiu:
E merr bariu pėr fantazmė:
Shajni i del atij bariu...
Tek pėr njė timtė tė vetėtitmtė
Koha kėmbėn kambanė tė grymtė.
Vdekja e qytetit
Pasditeve dielli rrėmihte njė shteg tė fshehtė
Visore tpadukshme natėn rrisnin shtatzaninė:
E nesėrmja hovte e tradhėtohej npandehmė
Pluskonin tė prapmet e sendeve. Me zjarrminė
Dhe uji dhe limfa zvetėnoheshin nė djersė.
Shkarja. Shkarrėzimi i madh shkagonin kujtesė:
Praptonin zogjtė: njė nga njė binin, piqeshin si qiqra
Nė tė kundėrt tė perspektivės. Bulevardi
i mysėt e kruspull si shpinė krokodili nė hithra -
A si lundėr e kalbur pėrmbys tash nga inati
i zhdukjes sė afėrt i hante, i mbante pėr vete:
Dhe zhurmėn e takave, patkonjve, dhe kėrkkėllimėn e qerreve.
Tash e shoh gjithkah: njė pjesė mblidhet tė ikė nga njė pjesė
Qė nuk ngutet tė vdesė. Pėrmidis, tejendanė mėrira
Kėrpudha pikėlore helmkuqe. E me gjuhė nepėrke tė zezė
Ajri gulēon mes pllakash betoni, barrela, fuēira.
Njė vozė cit me yje u vetėvra e gjaku pėlciti, i errėt e i trashė
Mbrėmėherė, nė njė qoshe ku kriheshin melekėt
Qė digjeshin zjarrmie nekstazė mullarėve me kashtė
Kumtri. Kumti. Kurmi. Kulmi. Kumbi. Kusuri...
Ne bjerrur i kishim dhe gjestin, dhe fjalėn dhe rėndė si buaj
Pėrtypnim dhe ndillnim pandehma tė egra tamburi
Nėn ritmin e ēartur, nėn jehun epsharak tė ēizmes sė huaj.
Qenė pjekur gėshtenjat. Dhe binin. Si gėzhoja pėrtokė
Mbi kalldrėme, gjerkur, njė ditė edhe boēet mbetėn
Gojėshqyera, pa dhėmbė, si vezme tė zbrazėta e, tok
Me ta, duarlart, spaletat e gjetheve ndėr erėra shkapetėn.
Dielli pėrvidhej e thamė njė shtegu tė murrmė:
Nė prisnim. Ditėnatė. Gjuhėjashtė. Agsholesh me brymė.
Ēatisėn rrebeshet dhe dhėmbėt i thyen nė shkumė.
Atėherė kurrizi i krokodilit lėvizi: pluskoi nlundrim.
Si lundėr e kalbur bulevardi kalamendej i dehur
Dhe shiu i shkrehu epshet e errėta gjer nė mėngjes,
Dhe pirgjet me ėndrra dheu dhe gurėsh tė pjekur
U shuan tė gjitha nė gėlqere harrese: as kėrma, as shpesė,
As engjėj krahėthatė sdenjuan tė jenė, pėr besė,
Sė paku, cezurė efemere nė pauzėn e vdekur.
Epshi trupor i territ
Territ ungjillor u shtri dhe preu hapėsinat ajo dorė. Diptik zbrazėtie: bardh-e-zi. E bardhė, e bardhė, si njė direk me vela frushullonte frushkėt andrra e tij, nėsa pėr bashi pėrplasej e thyhej grimė, si shishe shampanje, pulėbardha torollake e Soreskut.
E hapėsina?
E pamė qysh tallazitej, hapėsina, qysh stėrfryhej, shkumėzueshėm, hapėsina, mu si njė demon konkav, qysh shkurajohej saora, hapėsira, pa aks e ashtnor.
Pėranash e pėrskej e pamė qysh pėrvidhej epshi trupor i territ, e pamė qysh mbartej nato ethe ngutie, qysh avullonte e pamė mbi ujėra e sterre epshin trupor tė territ dhe e pamė, e pamė, e pamė qysh zbriti e mbet vjerrė - mjegullishtė, e pamė qysh varej i ngimė mbi lumė si plėnc kau, epshin trupor tė territ e pamė tė mbartej nxitimthi, si mish kau vagonash tė rėndė tatij treni-fantazmė me binarė tė lamė nė djersė e dritė, dhe pamė, pamė, pamė, epshin, sidomos, mishin, vagonat dhe djersėt nė dritė etj, etj...
E drita, drita qysh?
Tembrāma, pasagjerė tė ardhur ēprej akseve tė diptikut, e thėnė qe tpėrballeshim me kėso bote ku ēdocili e njohu sozinė e vet me angrra, pėrbrenca engjėjsh pėrqafe.
Aherė nga perroni nė sfond u ndie qysh kthehej nata tjetėr me copat e gjarpnit tė premė tek gjakonin me kapė njena-tjetrėn - vagonat e trenit pėrplot me epshin trupor tė territ; aherė u ndie qysh shpoi qiellin, si njė i pa pikė kah yjzit njė kėngė narrati:
Nėnshkruaj, shpirti im, nėnshkruaj,
edhe kallxona qysh stu pėrgjigj njeri...
Hamleti (i riu)
Ndėrgjegjia e ashpėr e tokės topitet.
Shpėrprush ndėr ethe mijėra sy yjėsia.
Njė zė vjen sė largu e zgripeve mbytet:
Kėndon Ofelia? Vajton Ofelia?
Sharroj pagjumėsie. Mesnatės mbaj vesh:
Fėrfėllon barėrash, fshan nė gjethnajė, -
Ky zė qė stė lė sfilie tė flesh
Ėshtė kėngė apo vaj?
Kur ndaj agsholi dal nga kėshtjella
Dhe kalit i grah me galop,
Shkrehur shoh shelgjet vajesh tė thella,
Yllėsia shpėrtheu nė lotė.
I pabesė, tinėzar shket lumi pėrposh
Me shtėllunga avujsh pėrmbi:
Ti Ofelinė mė sdo ta dėgjosh,
Sdo kesh mė nė Botė Ofeli!
Kalin e ngava teposhtė flauri,
Mes shelgjesh tė qullur nė vesė...
Smė duhej mė Bota pa Ofeli
Ndaj lypa njė vend qė tė vdes.
Vendi su gjet atė ditė. As mė pas.
Tė vdisja mė skish interes.
Tanimė jam plak. Kujtohem tė flas:
Hamlet mė thonė, - princi danez.
Wolfstür
Nė sheshin e Katedrales Dora e Ujkut nė Aachen.
Pėrnėn ēinarėt e lashtė,
Dhe hapat dhe zemra vibruan e rrahėn
Me kumb fshehtėsire nė asht.
Gjithēka sa spo klith nga njohja e beftė:
E njohur gjithēka gjer nė eshtra.
Dhe shiu i zbrazi kujtimet pėrreth
Me heshta panciri tė mprehta.
Kėtu unė kam qenė!, e di qysh mė parė
Ēka fshihet, ēka gjendet pėrtej...
Kam bredhur mbi kalė, hercog, legjionar
Me zulmėn qė rrahu ndėr dej.
Ja, kohėrat shkėrmoqen e sprapsen nė zgrip:
Njė mall mijėravjetėsh mėton
Tringjallė nė mua Heinrich-un e Dytė
Me pathos e rreshk teuton.
Kaq malle tė brera mė thonė nė i njoh!
Sa jetė ktij parzmi burgosa?
Jam shpirti i ujkut gotik nėpėr kohė,
A vetė Frederik Barbarosa?
Ah, sheshet nė Aachen! Katedrale, ēinarė...
Dhe shirat kujtimesh mė sprapsin:
Kush jam? Kush kam qenė? Pėrgjigjja do marrė
Nga harqet qė luajnė Brahmsin.
Formulė mėngjie
Ngadalė e mundimshėm, si toka kur ēliret rraposur nga rrėnjėt e njė rrapi tė moēėm, prej rrėnjėsh qė si tentakula tė verbra oktapodi stėrmadh mbėrthyer kanė njė kafkė viktime, prajshėm si toka qė rrėnkon me dhera e gurė, si toka nėn rrėnjėt e rrapit dhe si kafka, - si kafka e viktimės nėn tentakulat e verbra tė njė oktapodi stėrmadh, - o tokė, o kafkė, o torfė e angėsht e trurit ti ēliresh... shkulet teje e shkuara, sprapset: tash ejani ti shihni golle, zgavra, vrima tė zeza, tunele e labirinthe ku tė pashpresė e fillhumbur bredhin njermi turrma Tezéjsh harrakatė... pėrposh uturin nėntoka; veē hadi i zymtė nė hyrje mirėpret dhe gėlltit saora lakuriqėt e vet, pasi ua ēarmatos hijen: nėntoka sa svithiset nga tektonika e refrenit: Fatpremja Ariadnė, fillsosura Ariadnė...!.
Si toka kur ēliret (prej rrėnjėsh kur ēliret dhemb si dhėmballė), ke mbetur ti tash zgafellė, tunel (me Tezé e Tantalė), ashtu kujtesa e shkur nuk shkulet e dhemb, dhe zjen njė had zėrash herė kėngė e herė nėmė:
Atė nėmė qė ma dhe merre.
Atė kėngė qė ke nxėnė shterre.
Atė gjėmė qė ta lashė ktheje.
Atė dash flijimlashtė there.
Vetėm salikimi mes meje e teje!
Po toka po ftohet, se ka dhe mėngjes kur mitologjia vdes: zvetėnohet gjithēka pėrthellė nė terrina (labirinthet shemben dhe korja zė dregzė me rrjeta gjembaēe murrizėsh), me mijėra milonė tonelata dritė derdh dielli mbi tezé e tantalė, shndėrruar nė minj e urithė gjirizėsh.
Sakrale
E ndjej: nuk jam kėtu, por jashtė...
Ku fillthi ngjėroj ēudira intime,
Ku gjumė mbi gjumė, i ri dhe i lashtė,
Ku unė sjam unė, por qenie anonime.
Emri im pėrplaset, pėrshkon si njė rreze
Kurmin tim tė gjallė (hėpėrhė tė gjallė).
Fillikat spikat mes ēarjes sė reve
Nyja qė i lidh dhe i ndan nė njė fjalė.
*Anno Domini (Lat. era e re). Poezitė janė nga romani Fabula Rasa nė proces botimi.
===== | |
| | | BlueScreen Senior Member
Numri i postimeve : 912 Age : 40 Location : Anonimus Registration date : 04/09/2009
| Titulli: Re: Agron Tufa 30/9/2009, 19:51 | |
| Nje shenim qe e kishte vendin ne fund te postimit te meparshem....Pershtypja nga poezite: ne fund te duket se fjalet te jane bluar nga nje force e padukshme ne gojen tende e ty te mbetet te clirosh brendine e magjepsur, duke e kaperdire hirin teksa kollitesh nga rendesa e tij.
E gezuar qe me shkoi mendja te lexoja sot ne "FJALA". | |
| | | Sponsored content
| Titulli: Re: Agron Tufa | |
| |
| | | | Agron Tufa | |
|
Similar topics | |
|
| Drejtat e ktij Forumit: | Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
| |
| |
| |
|