Agron Shele, ka lindur mė 7 Tetor, 1972 nė fshatin Leskaj, krahina e Malėshovės tė rrethit tė Pėrmėtit.
Pas mbarimit tė shkollės sė mesme, vazhdoi studimet e larta dhe u diplomua nė Tiranė. Mė pas ka kryer studimet pasuniversitare pėr gjuhėn angleze, informatikė, mbrojtje mjedisi dhe strategji tė pėrgjithshme.
Iu dedikua poezisė qė nė moshė tė hershme. Ėshtė autor i romaneve Hapat e Klarės, Pėrtej perdes gri dhe Imazhi i rremė, botime tė shtėpisė botuese Marin Barleti Tiranė.
Ėshtė nėn-Kryetar i Lidhjes sė Shkrimtarėve Pegasi Albania, me qėndėr nė Gjirokastėr dhe Kryetar i Degės sė kėsaj Lidhjeje nė Pėrmet. Po kėshtu Kryetar i Shoqatės: Rinia dhe fėmijėt dhe i shoqatės Mjedisi nė komunitet. Agroni ėshtė Anėtar i Lidhjes sė Poetėve Bashkohorė (W.P.S), pjesėmarrės i nderuar nė Kongresin Ndėrkombėtar tė zhvilluar Athinė nė vitin 2007, ku pėrfaqėsoi Lidhjen e Krijuesve Pegasi Albania. Veprimtaria e tij krijuese ėshtė prezantuar nė tė gjithė simotrat e "Lidhjes Pegasi".
Ai gjithashtu ėshtė bashkėautor nė Antologjinė poetike Korsi e hapur me autorė tė Lidhjes sė Krijuesve Pegasi dhe tė tjerė, botuar nė Mars tė vitit 2008, ku janė pėrfshirė rreth 270 autorė shqiptarė dhe nga Bota.
Agron Shele vazhdon tė japė njė kontribut tė madh nė fushėn e letėrsisė, jo vetėm nė Pėrmet, ku ėshtė aktualisht edhe Drejtor i Qendrės Kulturore.
Poezitė nė vazhdim janė marrė nga vėllimi poetik 'Pasazh i pafaj':
Muza Ime
Muza ime!
Ē“bukuri fsheh brenda muzgjeve?
Ē“ėndrra rilinde pėrtej lirishtave?
Ē“kėngė kėndon honeve tė gremisura?
Ē“rreze kėrkon mbrėmjeve tė ngrysura?
Ē?...(A mund tė mbarojnė pyetjet retorike?)
Muza ime!
Qėndroj majė shkrepit tė heshtur,
heshtjen godas mes tė pėrjetshmes tretur.
Ngado shoh perėndim tė plakur,
mė shfaqet kudo agimi i ringjallur.
Muza ime!
Vitet dhe thinjat si vetė kreshtat,
zbardhin nėn mjegullat e fshehta.
Shpirti i gdhendur nga pena thatime,
dridhet, griset, tutje humbėtirave.
Muza ime!
Mos erdhe si mallkim ndėr deje
a si lojė luajtėse marramendshe?
Kundroj sy vashe fshehur brenda teje
dhe lotkthyerin nė smerald.
Muza ime!
Si frymė e shenjtė shtyn nė harrim,
pse poetė u gdhimė nė ag.
Vegimeve tė paqta jeta nė vlim
Dita shpejton me harrakatin ēap
Dritėhije
Perėndimi tretet tutje nė pafundėsi
Dal nga dalė dhe nata zbret pa kufi,
po dhe vashat, nė tė linjta shtratin zėnė,
kush nė ėndėrr, kush e epur, kush dhe qan.
Qetėsia pėrēuditėse mbisundon,
nėn ēapin harrakat ditė e vonė ,
mbi lumenj fėrgėlluar dot s“gėzon
dhimbje lotėsh mbart lugina poshtė.
Kush njė thikė zemrės i shtrėngon
Ē“duhej mė pėr tė dhe kjo jetė e zezė
Ajo iku. Po tani i shkreti!
Si Romeo pėrgjėron gjunjėzuar.
Mė fatkeqi, s“guxon ende tė ngrihet,
I mbetur nė gjumė, nxirrosur si mė s“ka
Natė e errėt, humbėtirė e pamatė
tė bardhin shpirt, e ēon shumė larg.
Prit tė finishohet ky mallkim ndėr deje:
Heshtje varri, nėnqeshje mizore.
Nata arratiset, nė pritsh ditėn e re
ēohu i lumtur, zhytu nė hare.
Vajzat
Kapėrcim diellor,rrėzėllim drite.
Vėshtrim i vjedhur ngutshėm,
robėrim shpirti.
Botė e tėrė ndjenjash ,
ēast lumturi.
Brengė e pėrhershme,jetė marrėzi.
Botėn rrotullojnė,si tė ishte lodėr.
Ulen e pėrulen,
boshllėkut tė kotė.
Nimfa qė tronditin zotat edhe qiellin,
Ēojnė nė altar,
Ditėt e pendimit.
Tė bukura ,tė brishta
dhe ėndėrrimtare.
Krijesa mrekulli,fluturim pulėbardhash.
Fllad pranveror,petal trėndafili
Shenjė ēiltėrsie
Kurorė dashurie.
Manastiri
Kambanat ranė sėrishmi
Prapė ka vdekur tjetėr njeri?!
Fjalėt e fundit, tė vetmet
I fshehu tė gjitha manastiri,
u kthye, nė ēast, nė memec.
Oshėtimė e largėt nga gjumi na zgjon
Vendlindjes time, Malėshovės
Fshehur mes malesh, ku mjegulla zė fill,
tutje horizontesh mendja fluturon,
malli i nxituar pėrherė nė kėrkim
pėr lisat, zallishtet dhe ujėrat e ftohtė
Si zogjtė shtegėtarė humbėm, s“di ku,
tė lamė tė vetme, ikėm tė gjithė,
Rrėnimi si korbat, turret egėrsisht
tė kthejė ē`tė mundė, nė pluhur dhe hi.
Fjala mė e parė tė mat me dikur,
ē`vlen, kur tė heshtur shikojmė sot,
Askush s“mbart mallin tėnd tė gjerė,
t“i flasim, ta prekim, tė shkrihemi nė lot.
Madhėshtia jote shkrepėtin rrufe,
oshėtimė e largėt nga gjumi na zgjon,
Malli i mbledhur na fton tė gjithė
Tė tė ngremė nga heshtja, nėna jonė, Malėshovė!
Ėndrrat e mia mbetėn aty
Copėza fjalėsh drithėrojnė shpirtin...
Ėndrrat e mia mbetėn aty,
si mijėra ajzbergė nė oqeanin e pafund.
Mendja depėrton tutje fluturimth,
nė tė tjera qiej, rrugėtimesh plot mund.
Ėndrrat e mia mbetėn aty,
netėve pranverore, yjeshumė.
Copėza ndjenje drithmojnė shpirtin
dhe endėn magjinė pėlhurė.
Ėndrrat e mia mbetėn aty,
si zbardhja e dritės, nė agim.
Me mallin e vjeshtės nė gji
dhe ... e pikat e shiut -trishtim.
Ėndrrat e mia mbetėn aty
mbi harqe ylberėsh, koloritė kuptimėsie;
Tė bardhėn ditė, shpresė dhe ngazėllim,
pėrthyen shtigje rrebelim poezie.
Ėndrrat e mia mbetėn aty
Tė formatuara ndjenjėsisht...
Njė shikim i hedhur qiellit tė tymtė
Konturim frymor figurė statujisht...
Me shpirtin, pėrherė nė fluturim
Mikut tim, Frederik Reshpes
Ti ike ashtu, krejt papritur
me mallin vjeshtėror nė gji.
Me zemrėn mbetur peng atje
tek i shenjti,
liqen turfullim.
Ti ike, pa thėnė asnjė fjalė,
i lodhur,
i mundur nga dhimbja.
Me brengėn e nėnės sė thinjur
nga vitet e vuajtjes sė poetit.
Ti humbe rrugėtimės pa kthim,
me tė vetmin ėndėrrim nė shpirt,
me tė vetmen pasuri qė kishe.
Portal 
21/9/2010, 02:07